Labiausiai paplitęs skrandžio ištuštinimo tyrimo tipas yra branduolinės medicinos gydytojų atliekama procedūra, naudojant radioaktyviąsias chemines medžiagas, matuojant greitį, kuriuo maistas išsituština iš skrandžio ir patenka į plonąją žarną. Skrandžio ištuštinimo tyrimai naudojami vertinant pacientus, kuriems pasireiškia simptomai, kuriuos gali sukelti lėtas ir rečiau greitas skrandžio ištuštinimas. Lėto ištuštinimo simptomai pirmiausia yra pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ir pilvo pilnumas po valgio. Greito ištuštinimo simptomai yra viduriavimas, silpnumas arba galvos svaigimas po valgio.
Atliekant skrandžio ištuštinimo tyrimą, pacientas valgo maistą, kuriame kietoji maisto sudedamoji dalis (pavyzdžiui, kiaušinienė arba avižiniai dribsniai vegetarams), skystoji maisto sudedamoji dalis (pavyzdžiui, vanduo) arba abu yra sumaišyti su nedidelis radioaktyviųjų medžiagų kiekis. Ant paciento skrandžio uždedamas skaitytuvas (veikiantis kaip Geigerio skaitiklis), kad būtų galima stebėti radioaktyvumo kiekį skrandyje kelias valandas po bandomojo valgio. Kai radioaktyviai pažymėtas maistas ištuštėja iš skrandžio, radioaktyvumo kiekis skrandyje mažėja. Greitis, kuriuo radioaktyvumas palieka skrandį, atspindi maisto ištuštinimo iš skrandžio greitį
Kai kurie vaistai, tokie kaip narkotiniai skausmą malšinantys vaistai ir anticholinerginiai vaistai, gali sulėtinti skrandžio ištuštinimą, o kiti vaistai, tokie kaip metoklopramidas (Reglanas) ir eritromicinas, gali greitai ištuštinti skrandį. Vaistai, kurie lėtina skrandžio ištuštinimą, gali duoti klaidingai nenormalų tyrimo rezultatą, o vaistai, kurie pagreitina skrandžio ištuštinimą, gali duoti klaidingai normalų rezultatą. Todėl prieš atliekant ištuštinimo tyrimus, vaistus, turinčius įtakos skrandžio ištuštėjimui, reikia atidėti 72 valandas.
Nenormaliai didelis gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje taip pat gali sulėtinti skrandžio ištuštinimą. Todėl prieš atliekant ištuštinimo tyrimus žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, kuriems gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje, svarbu kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje iki beveik normalaus lygio.
Skrandžio ištuštinimo tyrimas dažnai naudojamas, kai yra įtarimas, kad yra neįprastai uždelstas maisto ištuštinimas iš skrandžio, medicinoje vadinamas uždelstu skrandžio ištuštėjimu. Uždelstas skrandžio ištuštinimas dažniausiai sukelia diskomfortą pilve po valgio, pykinimą ir vėmimą. Dvi dažniausios uždelsto skrandžio ištuštinimo priežastys yra skrandžio išleidimo angos obstrukcija ir gastroparezė.
Skrandžio išėjimo obstrukcija reiškia būklę, kai siauras kanalas, vedantis iš skrandžio į plonąją žarną, per kurį patenka maistas (vadinamas pylorus), yra fiziškai užblokuotas ir dėl to maistas patenka į pirmąją plonosios žarnos dalį (vadinamą dvylikapirštės žarnos) lėtai arba visai ne. Dažniausios skrandžio išleidimo angos obstrukcijos priežastys yra randai arba pylorus uždegimas dėl pepsinės opos, skrandžio vėžys arba kartais vėžys šalia pylorus, pavyzdžiui, kasos ar dvylikapirštės žarnos. Skrandžio išeinamosios angos obstrukcijos diagnozė atliekama atliekant tokius tyrimus kaip aezofagogastroduodenoskopija (EGD), pilvo kompiuterinė tomografija (KT nuskaitymas) ir viršutinės GI serijos.
Kai tinkamais tyrimais pašalinama skrandžio išleidimo angos obstrukcija kaip uždelsto skrandžio ištuštinimo priežastis, gydytojai gali atlikti skrandžio ištuštinimo tyrimą, kad nustatytų gastroparezę. Gastroparezė – tai būklė, kai sulėtėja skrandžio ištuštinimas, tačiau uždelsimas nėra dėl obstrukcijos. Greičiau tai yra dėl nenormalios skrandžio raumenų funkcijos. Normali skrandžio raumenų funkcija yra būtina norint išstumti maistą iš skrandžio į plonąją žarną. Jei raumenys arba raumenis valdantys nervai neveikia normaliai, maistas lieka skrandyje. Gastroparezę dažniausiai sukelia ligos ir vaistai. Dažniausia gastroparezės priežastis yra cukrinis diabetas, kuris pažeidžia skrandžio nervų ir raumenų funkciją. Daugelis gastroparezės atvejų neturi aiškios funkcijos sutrikimo priežasties. Šie atvejai vadinami idiopatine gastropareze.
Skrandžio ištuštinimo tyrimas taip pat gali būti naudojamas, kai yra įtarimas, kad skrandis ištuštėja neįprastai greitai. Greitas skrandžio išsituštinimas gali sukelti viduriavimą ir silpnumo ar galvos svaigimo epizodus po valgio (vadinamas „dempingo“ sindromu). Dažnos greito skrandžio ištuštinimo priežastys yra skrandžio operacija ir cukrinis diabetas.
Pacientams, sergantiems gastropareze, maistas ir prisirišusios radioaktyvios medžiagos lieka skrandyje ilgiau nei įprastai (dažniausiai valandas), kol jie patenka į plonąją žarną. Dėl to skaitytuvas ir toliau rodo radioaktyvumą skrandžio srityje kelias valandas po bandomojo valgio. Jei įrodytas neįprastai lėtas ištuštinimas, gali būti skiriami vaistai, tokie kaip metoklopramidas (Reglan), siekiant pagreitinti ištuštinimą ir pagerinti simptomus. Jei nustatomas neįprastai greitas skrandžio ištuštinimas, gali būti skiriami vaistai, kurie sulėtintų ištuštinimą.
Skrandžio ištuštinimo tyrimo metu šalutinio poveikio nepastebėta. Radioaktyviosios medžiagos nėra absorbuojamos į organizmą ir pašalinamos su išmatomis. Nepaisant to, skrandžio ištuštinimo tyrimai ir bet kokie kiti tyrimai, kuriuose naudojamos radioaktyviosios medžiagos, neturėtų būti atliekami nėščioms moterims, nes vaisius yra veikiamas tam tikro radioaktyvumo.
Viršutinės virškinimo trakto (GI) serijos rentgenograma rodo nenormalų bario ištuštinimą pacientams, turintiems sunkių ištuštinimo problemų, tačiau negali diagnozuoti nenormalaus lengvo ar vidutinio laipsnio ištuštinimo. Antro-dvylikapirštės žarnos motorikos tyrimas arba elektrogastrograma gali parodyti skrandžio raumenų ir nervų sutrikimus, tačiau jie tiesiogiai neįvertina šių anomalijų poveikio skrandžio ištuštėjimui. Buvo aprašyti ir kiti eksperimentiniai skrandžio ištuštinimo vertinimo metodai, pavyzdžiui, ultragarsas, kvėpavimo testai naudojant riebalų rūgštis ir vieno fotono emisijos kompiuterinė tomografija (SPECT), tačiau šiuos tyrimus galima atlikti labai nedaugelyje centrų.