Hemorojus yra išsiplėtusios, užsikimšusios venos po paviršiniu tiesiosios žarnos (paskutinės žarnos dalies) arba išangės (žarnos angos) audiniu.
Hemorojus, atsirandantis tiesiojoje žarnoje, vadinamas vidiniu hemorojumi, o aplink išangę – išoriniu.
Hemorojus yra dažnas reiškinys – maždaug 50 procentų suaugusiųjų jais susirgo, kai jiems sukanka 50 metų, ir jie taip pat vadinami „poliais“.
Hemorojus gali patinti, skausmingi ir uždegti („paūmėti“) ir kraujuoti, kai juos sudirgina. Jūs galite pastebėti kraują (dažniausiai ryškiai raudoną) ant tualetinio popieriaus arba tualete po tuštinimosi, o kraujavimas gali būti neskausmingas.
Jie gali būti niežtintys arba susiję su gleivinėmis išskyromis.
Kitu metu, kai jie nėra patinę ar sudirgę, jie gali nesukelti jokių simptomų.
Vidinis hemorojus atsiranda iš venų tiesiosios žarnos viduje ir paprastai nėra matomas iš išorės. Tačiau jie gali kraujuoti, ypač kai jūs išmatote. Nuvalydami dugną galite pastebėti ryškių kraujo dryžių ant išmatų arba tualetinio popieriaus arba unitazo dubenyje gali būti kraujo purslų.
Dėl vidinio hemorojaus gleivės gali nutekėti iš tiesiosios žarnos į išangės odą. Ši drėgmė skatina antrines odos infekcijas ir sukelia niežėjimą, kuris dažnai lydi hemorojus.
Vidinis hemorojus paprastai nėra skausmingas, bet jei jis tampa labai didelis, jis gali išlįsti iš išangės (vadinamas „iškritusiu hemorojumi“), sukeldamas skausmą ir padidėjusį patinimą.
Išoriniai hemorojus atsiranda iš venų už išangės ribų. Jie atrodo kaip vienas ar keli tvirti vynuogių pavidalo patinimai išangės išorėje. Išorinis hemorojus gali tapti skausmingas ir sudirgęs, gali kraujuoti arba niežėti. Kraujo susikaupimas išoriniame hemorojuje gali sukelti kraujo krešulių susidarymą hemorojuje. Dėl to ant išangės krašto atsiranda tvirtas melsvas patinimas, kuris yra labai skausmingas. Šis skausmas paprastai sustiprėja maždaug per 3 dienas, tada išnyksta, kai krešulys išnyksta.
Kai kuriems žmonėms yra vidinis ir išorinis hemorojus.
Ištinusiam hemorojui atslūgus, jį dengiantis išangės odos plotas gali šiek tiek kabėti, nes patinus hemorojus buvo ištemptas. Šis mažas laisvos odos plotas vadinamas „odos žyme“. Kelios odos žymės gali suteikti išangei raukšlėtą, o ne lygią išvaizdą. Odos žymės paprastai nesukelia diskomforto, tačiau jos gali apsunkinti dugno valymą atlikus judesį. Geriausia nuplauti vietą arba naudoti drėgną vienkartinę servetėlę, o ne sausą tualetinį popierių.
Gydytojai ne visada tiksliai supranta, kas sukelia hemorojų, tačiau manoma, kad tai susiję su padidėjusiu spaudimu tiesiosios žarnos ir išangės venose bei audinių, kuriuose yra šios venos, slinkimas žemyn. Padidėjusį slėgį gali sukelti:
Atrodo, kad kai kurie žmonės paveldi polinkį vystytis hemorojus – tai gali būti dėl audinių, palaikančių venas išangėje ir tiesiojoje žarnoje, silpnumo. Šis susilpnėjimas gali atsirasti ir senstant.
Vidurių užkietėjimas, nepakankamas tuštinimasis, kai reikia, mažai skaidulų turinčios dietos, nereguliarus mankštinimasis ir nepakankamas skysčių gėrimas gali sukelti vidurių užkietėjimą, o tai padidina hemorojaus išsivystymo tikimybę.
Jūsų gydytojas paklaus apie jūsų simptomus ir atliks fizinę apžiūrą. Svarbu, kad kiekvienas, patyręs kraujavimą iš tiesiosios žarnos, kreiptųsi į savo gydytoją, kad būtų galima nustatyti priežastį – nemanykite, kad priežastis yra hemorojus.
Norėdami pašalinti kitas galimas kraujavimo priežastis, gydytojas gali rekomenduoti atlikti tolesnį žarnyno tyrimą sigmoidoskopijos arba kolonoskopijos būdu. Atliekant šiuos tyrimus, plonas lankstus vamzdelis su kamera gale naudojamas žarnyno vidui ištirti. Jei reikia, šių tyrimų metu galima paimti audinių mėginius (biopsijas).