Autoimuninis hepatitas

Imuninės sistemos užduotis yra apsaugoti organizmą nuo kenksmingų medžiagų ar ligų, tačiau kartais ji sutrinka ir pradeda atakuoti kai kuriuos savo audinius ir organus. Dažnesnių autoimuninių ligų pavyzdžiai yra nuo insulino priklausomas diabetas (pažeidžiama kasa), Grave'o liga (pažeidžiama skydliaukė), reumatoidinis artritas (pažeidžiami sąnariai) ir opinis kolitas (pažeidžiama storoji žarna). Autoimuninio hepatito (AIH) atveju apgultas organas yra kepenys.

Kaip ir dauguma autoimuninių sutrikimų, AIH dažniausiai pasireiškia moterims. Kodėl atsiranda AIH, neaišku, tačiau manoma, kad jį gali sukelti asmenys, kurie genetiškai linkę susirgti imuniniu sutrikimu, arba virusai (pvz., hepatitas A, B arba C ir tymai), bakterijos (pvz. em>salmonella ir E. coli ), vaistai (pvz., Aldomet® (metildopa), Macrobid® (nitrofurantoinas) ir Minocin® minociklinas)) ir galbūt net vaistažolės (pvz., Dai-saiko-to ir juodoji cohosh). Ši būklė yra lėtinė ir progresuojanti, o tai reiškia, kad negydoma gali sukelti cirozę ir mirtį.

Ženklai ir simptomai

AIH požymiai ir simptomai gali skirtis nuo nedidelių iki sunkių ir gali atsirasti staiga arba išsivystyti palaipsniui. Vienas iš penkių atvejų nustatomas atsitiktinai, nes atliekant įprastą kraujo tyrimą pacientas gali neturėti jokių simptomų ir nepaaiškinamas padidėjęs kepenų fermentų kiekis. Kitame spektro gale AIH gali pasireikšti kaip ūmus priepuolis su itin dideliu kepenų fermentų kiekiu, odos ir akių pageltimu (gelta), stipriu niežuliu, skausmu dešiniajame viršutiniame pilvo kvadrante ir nuovargiu. Ūminė liga gali išnykti savaime; tačiau pacientams visada atsiranda lėtinės kepenų ligos požymių ir simptomų, įskaitant nuovargį, apetito praradimą, raumenų ir sąnarių skausmą, viduriavimą ir odos bėrimus.

Kaip diagnozuojamas autoimuninis hepatitas?

Gydytojai AIH paprastai diagnozuoja atlikdami specializuotus kraujo tyrimus, kurie išskiria AIH nuo kitų hepatito ir kitų panašių simptomų turinčių sutrikimų priežasčių. Diagnozei patvirtinti ir kepenų pažeidimo laipsniui nustatyti dažniausiai atliekama kepenų biopsija. Tai procedūra, kurios metu gydytojas arba chirurgas pašalina nedidelį kiekį kepenų audinio, greitai įsmeigdamas ploną adatą tarp šonkaulių ir tirdamas mėginį mikroskopu.

Autoimuninio hepatito gydymas

Gydymas geriausiai veikia, kai AIH diagnozuojama anksti. AIH gydymo tikslas yra sulėtinti arba sustabdyti organizmo imuninę sistemą nuo atakų kepenims. Naudojami vaistai yra imunosupresantai, tokie kaip prednizonas ir Imuran® (azatioprinas). Gydytojai paprastai skiria didelę pradinę prednizono dozę, o po to ją palaipsniui mažina, nes simptomai ir kepenų fermentai gerėja. Daugumai žmonių likusį gyvenimą reikės vartoti vaistus. Kadangi prednizonas gali sukelti platų šalutinį poveikį, Imuran® dažnai vartojamas kartu, kad būtų galima vartoti mažesnę prednizono dozę.

Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti remisija, kurios metu gydytojai gali veiksmingai nutraukti gydymą; kiti pasikartos nutraukus gydymą, tada reikės iš naujo pradėti vartoti vaistus ir tęsti ilgalaikę palaikomąją terapiją. Kai kuriems pacientams galiausiai gali būti visiškai sumažintas prednizono vartojimas ir jie liktų tik Imuran®. Tiems, kurie nereaguoja į kombinuotą režimą arba atsinaujina, gali būti svarstomi stipresni imunosupresiniai vaistai, tokie kaip mikofenolato mofetilas, ciklosporinas arba takrolimuzas. Kai vaistai nesustabdo ligos progresavimo arba išsivysto cirozės komplikacijos, lieka kepenų transplantacija. Laimei, AIH sergančių žmonių transplantacijos sėkmės rodiklis yra puikus.

Outlook

Tinkamai gydant autoimuninį hepatitą dažnai galima kontroliuoti, o tiems, kurių atsakas į gydymą yra ilgalaikis, ligos progresavimas sulėtėja, o kai kurie pažeidimai gali būti panaikinti. Todėl galima gyventi normalią gyvenimo trukmę, net ir sergant autoimuniniu hepatitu visą gyvenimą.

• Apendicitas
• Celiakija