Išmatų rūgštingumo testas yra laktozės, piene esančio cukraus, netoleravimo tyrimas kūdikiams ir labai mažiems vaikams.
Laktozės netoleravimas yra nesugebėjimas virškinti piene esančios laktozės cukraus. Pienas, kuriame yra cukraus laktozės, yra pagrindinis kūdikių ir mažų vaikų mitybos šaltinis. Esant normaliai laktozės tolerancijai, visa laktozė yra virškinama (suskaidoma į du mažesnius cukrus) ir absorbuojama plonojoje žarnoje, kad nė viena nepasiektų storosios žarnos.
Kita vertus, laktozės netoleruojantiems asmenims, kuriems trūksta žarnyno fermento, kuris skaido laktozę, suvartota laktozė nėra nei virškinama, nei absorbuojama plonojoje žarnoje ir pasiekia storąją žarną, kur ją panaudoja gaubtinėje žarnoje esančios bakterijos. Bakterijos gamina chemines medžiagas, kurios sukelia viduriavimą, taip pat gamina dujas. Kai kurios bakterijų gaminamos cheminės medžiagos yra pieno ir kitos rūgštys, kurios rūgština išmatas.
Asmenys, netoleruojantys laktozės, negali gerti įprasto karvės pieno be viduriavimo, dujų ir dažnai pilvo skausmo. Vietoj to jie turi gerti pakaitalus, pvz., ryžių ar sojų pieną, arba apdoroti karvės pieną fermentu, kuris virškina laktozę (Lactaid), kad mažesnis cukrus būtų absorbuojamas plonojoje žarnoje.
Atliekant išmatų rūgštingumo tyrimą, kūdikiams ir labai mažiems vaikams duodama gerti laktozės. Esant normaliam laktozės tolerancijai, visa laktozė virškinama ir absorbuojama plonojoje žarnoje. Asmenų, netoleruojančių laktozės, dalis arba visa laktozė nėra virškinama ir absorbuojama plonojoje žarnoje ir pasiekia storąją žarną. Veikiant storosios žarnos bakterijoms, išmatos tampa rūgštinės. Tada matuojamas išmatų rūgštingumas, kuris išsiskiria išgėrus laktozės. Jei išmatos tampa rūgštinės, asmuo netoleruoja laktozės.
Laktozės netoleravimą vyresniems vaikams ir suaugusiems galima nustatyti naudojant laktozės toleravimo testą arba laktozės vandenilio kvėpavimo testą.