Kur jaučiatės dirgliosios žarnos?

Drgliosios žarnos sindromas (IBS) paveikia žarnyno veiklą ir pasireiškia simptomais, įskaitant pilvo skausmą ar diskomfortą, kuris gali jaustis kaip pilve. mėšlungis.

Dirgliosios žarnos sindromas (IBS) yra dažnas virškinimo trakto sutrikimas, kuris paveikia žarnyno veiklą ir kuriam būdingi simptomai, kurie pirmiausia yra susiję su virškinimo sutrikimais.

Dažniausi IBS simptomai yra pilvo skausmas ar diskomfortas, skausmo pokyčiai ir tuštinimosi dažnis. DŽS skausmas ar diskomfortas gali jaustis kaip pilvo mėšlungis (dažniausiai pilvo apačioje arba šone) ir apima bent du iš šių simptomų:

• Ištuštinus skausmas ar diskomfortas išnyks
• Pastebėkite skirtumą tarp tuštinimosi dažnio
• Pastebėkite savo išmatų išvaizdos skirtumą

IBS yra lėtinis sutrikimas, o tai reiškia, kad jis trunka ilgą laiką, dažnai metus. Tačiau simptomai gali atsirasti ir išnykti.

Jums gali būti IBS, jei:

• Pastaruosius tris mėnesius simptomus jautėte mažiausiai tris kartus per mėnesį.
• Jūsų simptomai prasidėjo mažiausiai prieš šešis mėnesius.

Kai kuriems žmonėms, sergantiems IBS, viduriuoja arba užkietėja viduriai, o kiti patiria abu simptomus arba kartais viduriuoja, o kitiems – vidurių užkietėjimą. Žmonės dažnai patiria simptomus netrukus po valgio.

Kiti IBS simptomai:

• Pūtimas
• Jausmas, kad nebaigėte tuštinimosi
• Jūsų išmatose yra balkšvų gleivių
• Moterys, sergančios IBS, dažnai turi daugiau simptomų menstruacijų metu

IBS simptomai gali sutapti su kitų rimtų būklių simptomais. Jei atsiranda nerimą keliančių virškinimo trakto simptomų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

6 dirgliosios žarnos sindromo priežastys

Šiuo metu nėra aiškios dirgliosios žarnos sindromo (IBS) priežasties. Daroma prielaida, kad IBS sukelia žarnyno fiziologinių procesų anomalija. Gali būti pakitusi žmogaus virškinimo trakto motorika, sutrikusi žarnyno ir smegenų ašis.

Kai kurios iš labiausiai tikėtinų IBS priežasčių yra šios:

1. Maisto judėjimas
   • Maisto judėjimo virškinimo trakte pasikeitimas gali būti įvairių IBS simptomų priežastis.
   • Maisto judėjimo greitis gali būti per lėtas arba per greitas. Šio judėjimo pokyčiai sukelia žarnyno funkcijos pokyčius.
   • Be to, greitas ir lėtas maisto judėjimas turi įtakos virškinimo procesui, todėl pilvo pūtimas ir dujų susidarymas.
2. Raumenų disfunkcija
   • Maistas juda virškinamuoju traktu per peristaltinį judėjimą, kurį kontroliuoja vidinės pamušalo raumenys. IBS sukelia tiek silpnos, tiek stiprios raumenų funkcijos.
   • Viduriavimą sukelia stiprūs raumenų funkcijos ilgą laiką.
   • Panašiai vidurių užkietėjimas arba kietos, sausos išmatos atsiranda dėl pilvo pūtimo ir silpno raumenų susitraukimo.
3. Pasikeitusi nervų stimuliacija
   • Cheminės medžiagos, pvz., serotoninas ir gastrinas, reguliuoja nervinį ryšį tarp virškinimo trakto ir smegenų (žarnyno-smegenų ašis).
   • Nervų sistemos sutrikimai sukelia daugiau diskomforto nei nedideli virškinimo trakto pokyčiai, pvz., dujų susidarymas arba greitas maisto judėjimas, dėl kurio gali atsirasti mėšlungis ir viduriavimas.
4. Sunki infekcija
   • Sunkios infekcijos gali sukelti IBS simptomus, tokius kaip viduriavimas.
   • Dėl infekcijos gali būti kaltos bakterijos arba virusai.
5. Sutrikusi žarnyno mikroflora
   • Daugeliui IBS atvejų būdingas naudingų bakterijų skaičiaus sumažėjimas žarnyne (disbiozė).
   • Dėl to vyrauja ligas sukeliančios bakterijos ir užsikrečiama žarnyne.
6. Žarnyno uždegimas
   • Palyginus su normaliu ir sveiku žmogumi, IBS sergančio paciento virškinimo trakte padidėja imuninių ląstelių invazija.
   • Skausmą ir viduriavimą sukelia imuninių ląstelių padidėjimas ir uždegimas.

7 dirgliosios žarnos sindromo rizikos veiksniai

Keli rizikos veiksniai prisideda prie dirgliosios žarnos sindromo (IBS) atsiradimo, įskaitant:

1. Alergija maistui:
   • Alergija maistui apsunkina IBS simptomus, ypač alergiją konkrečiam maistui.
   • IBS simptomai gali pablogėti, jei vartojate kopūstų, citrusinių vaisių, kviečių, pieno ar gazuotų gėrimų.
2. Hormonai: Manoma, kad hormonai taip pat yra rizikos veiksnys. Taip manoma, nes moterys IBS serga dažniau nei vyrai, o simptomai pablogėja menstruacijų metu.
3. Stresas: DŽS sukelia ne stresas, tačiau užsitęsęs stresas kenkia gyvenimo kokybei, nes pablogina DŽS simptomus.
4. Lytis: Moterims du kartus didesnė tikimybė susirgti IBS nei vyrams. Estrogenų terapija dar labiau padidina riziką.
5. Šeimos istorija: Manoma, kad genai vaidina svarbų vaidmenį vystant IBS. Didesnė rizika yra žmonėms, kurių šeimoje buvo IBS.
6. Psichikos sutrikimai: DŽS simptomus sustiprina depresija ir nerimas. Bet koks fizinis, seksualinis ar emocinis piktnaudžiavimas padidina IBS riziką.
7. Amžius: IBS paprastai serga jaunesni nei 50 metų žmonės.

Nors IBS gali būti nepakeliamai skausmingas, jis nesukelia kitų sveikatos problemų ar nepažeidžia virškinamojo trakto.

Kaip diagnozuojama IBS?

Kadangi nėra aiškių fizinių simptomų, galinčių išskirtinai reikšti dirgliosios žarnos sindromą (IBS), diagnozė yra labiau kitų sutrikimų, galinčių sukelti simptomus, atmetimo procesas.

Gydytojas rekomenduos atlikti kelis tyrimus, atsižvelgdamas į jūsų būklės sunkumą, įskaitant vaizdo gavimą ir laboratorinius tyrimus.

Gydytojo pasiūlyti vaizdo gavimo tyrimai gali būti:

• Kolonoskopija
• Lanksti sigmoidoskopija
• Kompiuterinė tomografija
• Rentgeno nuotrauka
• Apatinio virškinimo trakto (GI) serijos arba bario klizmos testas

Laboratoriniai tyrimai apima:

• Kraujo tyrimai
• Išmatų tyrimas
• Kvėpavimo testas
• Laktozės netoleravimo testas

5 IBS gydymo galimybės

Dirgliosios žarnos sindromas (IBS) yra lėtinė būklė, kuri neturi nuolatinio gydymo. Gydymo planas skirtas simptomams palengvinti ir gyvenimo kokybei pagerinti.

Tai gali padėti valdyti IBS:

1. Skausmą malšinantys vaistai: Vaistai neuropatiniam skausmui malšinti.
2. Virius laisvinantys vaistai: Vienas iš IBS simptomų yra vidurių užkietėjimas. Vidurių užkietėjimui palengvinti gydytojas gali skirti vidurius laisvinančių vaistų, tokių kaip magnio hidroksidas arba polietilenglikolis. Be vidurius laisvinančių vaistų, gali būti skiriami skaidulų papildai.
3. Vaistai nuo viduriavimo: Gydytojai gali skirti vaistų nuo viduriavimo, pvz., loperamidą, kad sumažintų IBS sergančių pacientų viduriavimo epizodus.
4. Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai ir tricikliai antidepresantai: Šie vaistai skiriami, jei kartu su kitais simptomais sergate depresija ar nerimu.
5. Maitybos rekomendacijos: Primygtinai rekomenduojama sudaryti individualų mitybos planą, kurį parengė kvalifikuotas dietologas, prižiūrimas patyrusio gastroenterologo.
   • Į savo racioną įtraukite daug skaidulų turinčio maisto
   • Gerkite daug vandens
   • Vartokite mažai riebalų turinčią dietą, nes riebioje dietoje yra mažiau skaidulų
   • Venkite maisto produktų, kurie gali sukelti alergines reakcijas, ir veskite maisto dienoraštį, kad nustatytumėte, kurie maisto produktai sukėlė simptomus.
   • Venkite maisto produktų, kurie sukelia dujų susidarymą, pvz., kopūstų, brokolių, žalių daržovių ir gazuotų gėrimų.
   • Venkite glitimo turinčių grūdų, pvz., kviečių, rugių ir miežių
   • Venkite maisto produktų, kuriuos virškinimo sistema lengvai fermentuoja ir kuriuose yra cukrų, pvz., fermentuojamų oligosacharidų, disacharidų, monosacharidų ir poliolių (FODMAP).

4 IBS prevencinės priemonės

Dirgliosios žarnos sindromo (IBS) galima išvengti vengiant jį sukeliančių veiksnių.

Kai kurios prevencinės priemonės apima:

1. Imuninės sistemos stiprinimas: IBS sukelia virškinamojo trakto infekcija ir uždegimas. Siekiant užkirsti kelią infekcijai, imuninė sistema turi būti palaikoma optimaliu lygiu.
2. Normalios žarnyno floros palaikymas: Jei reikia, žarnyno floros pusiausvyrai palaikyti reikia vartoti probiotikus.
3. Vengimas aktyviklių: Reikia imtis priemonių, kad būtų išvengta provokuojančių veiksnių, pvz., alergiško maisto, depresijos ir pykčio.
4. Streso valdymas: Stresas gali sukelti arba pabloginti IBS. Stresui valdyti reikia meditacijos, jogos ar konsultavimo užsiėmimų.

Ar raminanti terapija gali padėti malšinti IBS simptomus?

Yra žinomas ryšys tarp smegenų ir žarnyno, o stresas tikrai gali pabloginti dirgliosios žarnos sindromo (IBS) simptomus.

• Kai kuriems gali būti naudinga kognityvinė elgesio terapija, o daugelis mano, kad naudinga praktikuoti atsipalaidavimo metodus, tokius kaip teigiami vaizdai, progresuojantis raumenų atpalaidavimas ar meditacija.
• Joga ir kitos fizinės veiklos formos gali padėti sumažinti IBS simptomus ir pagerinti jūsų gyvenimo kokybę.
• Remiantis tyrimais, tie, kurie užsiima intensyvia fizine veikla tris ar penkias dienas per savaitę, turėjo mažiau fizinių ir psichologinių IBS simptomų.
• Diafragminis kvėpavimas yra dar viena raminanti technika, kurią galima naudoti bet kur ir bet kada, siekiant sumažinti skausmą ir stresą.

IBS yra ilgalaikė būklė, kuri paveikia daugumą žmonių. Tačiau gali būti ilgai trunkantys priepuoliai be jokių simptomų arba tik nežymūs simptomai.

Kai simptomai paūmėja, gydymas dažnai gali padėti juos sumažinti. Nedidele dalimi atvejų simptomai išnyksta visam laikui.

IBS nesumažina gyvenimo trukmės. Be to, jis nesukelia žarnyno vėžio ir žarnyno nepraeinamumo ar kitų rimtų būklių.

• Kada reikia hospitalizuoti dėl opinio kolito?
• Kas yra blogiau:divertikulitas ar divertikuliozė?