Kas yra dažniausia nefrozinio sindromo priežastis?

Dažniausios nefrozinio sindromo priežastys yra genetika, virusinės infekcijos, vaistai ir vaistažolių papildai, taip pat antriniai papildai daugeliui ligų.

Nefrozinis sindromas yra sudėtingas sindromas, pažeidžiantis inkstus. Negydoma gali sukelti inkstų nepakankamumą.

Nefroziniam sindromui būdingi šie požymiai:

Proteinurija: Baltymų (albumino) praradimas šlapime
Hipoproteinemija: Mažas baltymų (albumino) kiekis kraujyje
edema: Kojų ir veido patinimas, kurį sukelia skysčių kaupimasis, kurį sukelia sumažėjęs albumino kiekis organizme
Hipercholesterolemija: Didelis cholesterolio kiekis kraujyje

Nefrozinis sindromas turi pirminių ir antrinių priežasčių. Daugeliu atvejų pirminio nefrozinio sindromo sukėlėjas niekada nerandamas.

Daugelis mokslininkų teigia, kad genetika, tam tikros virusinės infekcijos (ypač hepatito B ir žmogaus imunodeficito virusas), vaistai ar net tam tikri vaistažolių papildai yra kaltinti.
Daugelis ligų, pvz., diabetas, hipertenzija arba autoimuniniai sutrikimai gali sukelti nefrozinį sindromą.

4 nefrozinio sindromo tipai

Atsižvelgiant į mikroskopinį vaizdą, matomą inkstų biopsijos metu, nefrozinis sindromas skirstomas į šiuos tipus:

Židininė segmentinė glomerulosklerozė (FSGS)

FSGS yra dažniausia pagrindinė suaugusiųjų nefrozinio sindromo priežastis ir sudaro 40 procentų visų atvejų.
FSGS yra progresuojanti inkstų liga, pažeidžianti specifines, segmentuotas inkstų sritis.
FSGS sudaro 20 procentų visų vaikų atvejų.
FSGS priežastys yra:
- Pjautuvinė anemija
- Inkstų infekcijos
- Nekontroliuojamas diabetas
- Nutukimas
- Vaistų sąveika, pvz., per didelis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) arba chemoterapinių vaistų vartojimas.
- Toksinių cheminių medžiagų ir sunkiųjų metalų poveikis
Paveldėti klaidingi genai (retai)
FSGS dažnai diagnozuojama atlikus inkstų biopsiją.
Net po gydymo pacientams, sergantiems FSGS, gali išsivystyti inkstų nepakankamumas, todėl jų išgyvenimas priklauso nuo dializės ir inkstų persodinimo.
Be to, naujai persodintame inkste yra FSGS rizika, dėl kurios gali išsivystyti inkstų nepakankamumas.

Minimalių pokyčių liga

Liga dėl minimalių pakitimų, kaip rodo pavadinimas, turi labai nedidelius inkstų pakitimus, kurių negalima nustatyti net atliekant inkstų biopsiją.
Tai idiopatinė būklė, o tai reiškia, kad nėra aiškios nenormalios būklės priežasties.
Minimalių pokyčių liga pastebima ir vaikams, ir suaugusiems. Tai dažniausia pirminė vaikų nefrozinio sindromo priežastis, kuri sudaro daugiau nei 90 procentų diagnozuotų vaikų.
Daugelis vaikų išauga nuo minimalių pokyčių, o kai kurie ja serga iki pilnametystės.
Suaugusieji retai serga – tik 10–15 procentų pacientų, sergančių nefroziniu sindromu.

Pirminė membraninė neuropatija (PMN)

PMN reiškia glomerulų pakitimus, kai gali sustorėti glomerulų bazinė membrana, mažai arba visai neaugant ląstelėms ar infiltruojant.
PMN yra dažniausia nefrozinio sindromo priežastis žmonėms, kurie neserga diabetu.
PMN pasireiškia bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai pasireiškia 50–60 metų žmonėms.
Beveik 30 procentų PMN pacientų gali pagerinti savo būklę be jokių vaistų, tačiau 30 procentų gali progresuoti iki inkstų nepakankamumo ir prireikti dializės arba inkstų persodinimo.
PMN priežastys yra:
- Autoimuninės ligos, pvz., sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas ir kt.
- Tiroiditas
- Vaistai, tokie kaip NVNU
- Virusinės infekcijos, pvz., hepatitas B
- Navikai

Antrinės priežastys

Diabetas:
- Ir I ir II tipo diabetas gali sukelti diabetinę inkstų ligą, kuri dar vadinama diabetine nefropatija.
- Diabetas yra dažniausia antrinė nefrozinio sindromo priežastis.
- Inkstai gali būti pažeisti dėl aukšto cukraus kiekio kraujyje ir aukšto kraujospūdžio.
- Pacientams, sergantiems pažengusiu diabetu, yra pažeisti glomerulai, dėl kurių išsivysto nefrozinis sindromas.
Sisteminė raudonoji vilkligė:
- Nefrozinį sindromą sukelia įvairių tipų vilkligė, įskaitant:
  - Sisteminė raudonoji vilkligė
  - Vilkligės podocitopatija
  - Sunki vilkligė
- Iš jų sisteminė raudonoji vilkligė yra dažniausia vilkligės, sukeliančios lėtinį inkstų uždegimą, priežastis.
- Tai pažeidžia inkstus ir sukelia nefrozinį sindromą.
Amiloidozė:
- Amiloidozė yra nenormalaus baltymo amiloido kaupimasis organuose ir kraujyje.
- Šis baltymas gali pažeisti inkstus ir sukelti nefrozinį sindromą.

Kas yra nefrozinis sindromas?

Nefrozinis sindromas taip pat žinomas kaip nefrozė ir yra būklė, atsirandanti, kai pažeidžiamos kraują filtruojančios inkstų struktūros (glomerulai).

Pažeisti glomerulai negali užkirsti kelio kraujo baltymams prasiskverbti į šlapimą.
Todėl su šlapimu bus per daug baltymų; ši būklė vadinama proteinurija.
Proteinurija sumažina albumino kiekį kraujyje.

Albuminas yra būtinas baltymas kraujyje, palaikantis koloidinį osmosinį slėgį, o tai reiškia, kad palaiko nuolatinį skysčių judėjimą organizme. Netekus albumino, kūno audiniuose, ypač kojose ir veide, kaupsis skysčiai, dėl kurių atsiranda patinimas.

Inkstų pažeidimas, jei jis nebus gydomas, bėgant metams pablogės ir sukels lėtinį inkstų nepakankamumą.

Kokios yra nefrozinio sindromo gydymo galimybės?

Pirmoji nefrozinio sindromo gydymo kryptis turėtų būti pagrindinių priežasčių valdymas arba gydymas, kuris sumažina simptomus, išvengia komplikacijų ir atideda inkstų nepakankamumą, nes nėra galutinio nefrozinio sindromo gydymo.

Kontroliuoti vandens ir baltymų suvartojimą (kaip rekomendavo gydytojas)
Sumažinant aukštą kraujospūdį naudojant angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorius arba angiotenzino receptorių blokatorius arba diuretikus, išvengiama inkstų pažeidimo. Jie mažina proteinuriją, skysčių susilaikymą ir patinimą.
Kortikosteroidai ir kiti imunosupresiniai vaistai mažina inkstų uždegimą.
Vartojant vitamino D papildų, pagerėja inkstų veikla.
Norint sumažinti proteinuriją ir skysčių susilaikymą, rekomenduojama keisti dietą, pvz., laikytis mažai natrio turinčios dietos ir riboti riebalų vartojimą.
Naudojant kraują skystinančius vaistus ir kitus antikoaguliantus sumažėja kraujo krešulių rizika.

Nefrozinis sindromas pasireiškia įvairaus amžiaus žmonėms, nors pagrindinės priežastys gali būti skirtingos. Dažniausiai tai pastebima vaikams nuo 18 mėnesių iki 8 metų ir paprastai diagnozuojama nuo trejų iki ketverių metų.

Vaikams dažniausiai diagnozuojamas nefrozinis sindromas, kurį sukelia minimalių pokyčių liga, o suaugusiesiems dažniausiai diagnozuojamas nefrozinis sindromas dėl diabeto.