Dirgliosios žarnos sindromas:priežastys, simptomai ir gydymas

Dirgliosios žarnos sindromas (IBS) yra dažnas, ilgalaikis sutrikimas, pažeidžiantis storąją žarną (žarną arba storąją žarną). Tai gali sukelti pilvo skausmą, mėšlungį, pilvo pūtimą ir viduriavimo priepuolius ar vidurių užkietėjimą. IBS serga maždaug 15 procentų australų ir dažniau serga moterys nei vyrai.

IBS dažniausiai pasireiškia dvidešimties metų amžiaus žmonėms, nors gali išsivystyti ir jaunesniems bei vyresniems žmonėms. Neįprasta, kad IBS pirmą kartą pasireiškia vyresniems nei 40 metų asmenims.

IBS nesukelia nuolatinės virškinimo trakto žalos ir nesukelia rimtų ligų, tokių kaip vėžys. Nors šiuo metu gydymo nėra, yra gydymo būdų, kurie gali palengvinti IBS simptomus.

Kokie yra IBS simptomai?

IBS simptomai gali skirtis kiekvienam asmeniui. Simptomai dažniausiai atsiranda ir praeina laikui bėgant ir dažnai trunka kelias dienas ar savaites. Kartais simptomai gali būti blogesni už kitus.

Dažni IBS simptomai yra šie:

• Pilvo skausmas ir mėšlungis.
• Pilvo pūtimas.
• Viduriavimas ir (arba) vidurių užkietėjimas (kartais jie gali pakaitomis).
• Per didelis vidurių pūtimas (vėjas).
• Gleivės išmatose.
• Skubiai reikia eiti į tualetą.
• Jausmas, kad išėjus į tualetą viduriai neištuštėjo iki galo.

DŽS simptomus dažnai palengvina tuštinimasis (tuštinimasis).

Kokių simptomų nesukelia IBS?

Pastebėjus kraujavimą iš užpakalinio kanalo, kraują išmatose, karščiavimą, svorio kritimą ar stiprų viduriavimą naktį, svarbu kreiptis į gydytoją tolesniam įvertinimui. Šiuos simptomus sukelia ne IBS ir jie gali rodyti rimtesnę būklę.

Asmuo taip pat turėtų kreiptis į gydytoją, jei jo simptomai laipsniškai blogėja, išmatos yra blyškios, tūrinės, labai įžeidžiančio kvapo ir sunkiai nuplaunamos (tai gali reikšti, kad sutriko riebalų įsisavinimas) arba jei nerimauja dėl savo simptomų. P>

Kas sukelia IBS?

Tiksli IBS priežastis nežinoma, tačiau ekspertai mano, kad tai gali būti keletas veiksnių. Tai apima:

• Virškinimo problemos: žarnyno raumenys stengiasi išspausti maistą per virškinimo sistemą. Žmonėms, sergantiems IBS, šis procesas gali neveikti tinkamai, todėl maistas virškinimo sistemoje juda per lėtai arba per greitai. Jei jis juda per lėtai, tai gali sukelti vidurių užkietėjimą; jei jis juda per greitai, gali sukelti viduriavimą.
• Pernelyg didelis žarnyno nervų aktyvumas :jei virškinimo sistemos nervai yra pernelyg jautrūs, žmonės gali jausti didesnį skausmą. Šis per didelis jautrumas gali sukelti mėšlungį pilvo skausmą, susijusį su IBS.
• Genetiniai ir ankstyvojo gyvenimo veiksniai :artimi asmens, sergančio DŽS, giminaičiai gali labiau susirgti DŽS; kai kurios ankstyvos vaikystės patirtys (pvz., netinkama mityba) taip pat gali būti susijusios su IBS išsivystymu.

IBS sukelia ne kraujo ar biocheminis sutrikimas.

Kas suaktyvina IBS?

Trigeriai (dalykai, sukeliantys IBS epizodą) skiriasi kiekvienam asmeniui. Dažniausiai pasitaikantys paleidikliai:

• Tam tikras maistas ir gėrimai (jie labai skiriasi ir apima gazuotus gėrimus, alkoholį, gėrimus, kuriuose yra kofeino, šokoladą, pupeles, kopūstus, pieno produktus, prieskonius, vaisius, riebų ar keptą maistą).
• Per greitai arba per daug valgote .
• Stresas ir nerimas .
• Hormoniniai pokyčiai (pvz., kai kurioms moterims IBS yra prieš pat menstruacijas arba jų metu).
• Virškinimo trakto infekcijos :kai kuriems žmonėms IBS išsivysto po virškinimo trakto infekcijos.

Svarbu, kad žmonės bandytų nustatyti savo provokuojančius veiksnius, kad galėtų išvengti arba sumažinti IBS simptomus.

Kaip diagnozuojama IBS?

DŽS diagnozė gali būti sudėtinga, nes simptomai pasireiškia ir kitomis virškinimo ligomis. Nėra vieno testo, kuris galėtų parodyti, ar žmogus serga IBS. Gydytojas paprastai diagnozuoja remdamasis asmens simptomais ir kitų priežasčių pašalinimu. Kartais gali būti atliekami tyrimai, pvz., kraujo tyrimai, siekiant atmesti kitas sąlygas.

Siekdami padėti diagnozuoti, ekspertai sukūrė kriterijų rinkinį, padedantį nustatyti, ar asmuo serga IBS.

Vienas iš pavyzdžių yra Romos kriterijai – šis apibrėžimas sako, kad asmuo, sergantis IBS, per pastaruosius 3 mėnesius jautė pilvo skausmą ir diskomfortą, kuris tęsiasi mažiausiai 3 dienas per mėnesį, taip pat 2 ar daugiau iš šių:

• Simptomų pagerėjimas ištuštinant.
• Pasikeitęs tuštinimosi dažnis (pvz., dažniau ar rečiau einama į tualetą).
• Pasikeitusi išmatų konsistencija (pvz., minkštesnės, kietesnės).

Gydymas

Pagrindinis dirgliosios žarnos sindromo gydymas yra mitybos ir gyvenimo būdo keitimas, įskaitant streso valdymą, pakankamai miego ir mankštą. Taip pat gali būti naudinga vesti įvykių, susijusių su kiekvienu epizodu, dienoraštį, kad būtų lengviau nustatyti dalykus, kurie gali sukelti IBS simptomus arba juos pabloginti, pvz., sužadinančius maisto produktus.

Taip pat yra gydymo būdų, kurie gali palengvinti simptomus. Specifinis DŽS gydymas apima produktus, mažinančius viduriavimą, vidurių užkietėjimą ir skausmą.

Dieta sergant IBS

Įprasto valgymo modelio sukūrimas, apimantis reguliarius nedidelius valgius, yra gera vieta pradėti. Įsitikinkite, kad valgote įvairų maistą ir venkite per daug kavos ar alkoholio.

Taip pat gera idėja vengti bet kokių maisto produktų, kurie, kaip žinote, sustiprina jūsų IBS simptomus. Kai kurie įprasti maisto produktai, galintys sukelti problemų žmonėms, sergantiems IBS, yra:pupelės, brokoliai, kopūstai, žiediniai kopūstai, riebalai, prieskoniai, alkoholis, kofeinas ir gazuoti gėrimai.

Jei nesate tikri, kurie maisto produktai sukelia simptomus, savaitę ar 2 užrašykite, ką valgote, ir simptomus, o rezultatus aptarkite su gydytoju. Neišbraukite iš savo raciono jokių pagrindinių maisto produktų grupių, prieš tai nepasitarę su savo mitybos poreikiais su gydytoju arba dietologu.

Mažo FODMAP dieta

Maistas, kuriame yra daug FODMAP, dažnai sukelia problemų žmonėms, sergantiems IBS. FODMAP (fermentuojami oligosacharidai, disacharidai, monosacharidai ir polioliai) yra angliavandenių, ypač cukrų ir saldiklių, rūšių rinkinys, kurį gali būti sunku virškinti. Šių maisto produktų pavyzdžiai:

• vaisiai pavyzdžiui, obuoliai, abrikosai, arbūzai, mangai ir kriaušės;
• daržovės pavyzdžiui, česnakai, lęšiai, grybai, svogūnai, pupelės ir kopūstai;
• kai kurie pieno produktai produktai (pvz., pienas, jogurtas, ledai);
• maisto produktai, kurių sudėtyje yra kviečių arba rugiai;
• medus;
• maisto produktai, kurių sudėtyje yra daug fruktozės turinčio kukurūzų sirupo; ir
• tam tikri dirbtiniai saldikliai .

Daugelis žmonių mano, kad kai kurie iš šių maisto produktų sustiprina jų simptomus, bet ne kiti. Gydytojas gali rekomenduoti apsilankyti pas dietologą, kuris padėtų nustatyti, ar mažai FODMAP turinti dieta gali būti naudinga.

Šviesolaidis

Išmatų tankinimas skaidulinėmis medžiagomis (maistinėmis ar papildomomis) gali padėti sumažinti vidurių užkietėjimo simptomus. Tačiau skaidulos turėtų būti įvedamos palaipsniui, kad būtų sumažintas šalutinis pilvo dujų ir pilvo pūtimo poveikis.

Mitybos pokyčiai, kurie padidina jūsų skaidulų suvartojimą, apima pilno grūdo arba viso grūdo duonos ir dribsnių valgymą bei daug šviežių vaisių ir daržovių.

Jei iki 30 gramų maistinių skaidulų per dieną nėra veiksmingi vidurių užkietėjimui malšinti, gali būti tinkamas papildomas skaidulų kiekis, pvz., psyllium.

Taip pat turėtumėte padidinti skysčių suvartojimą ir reguliariai mankštintis.

Probiotikai

Maistas (pvz., jogurtas) ir papildai, kurių sudėtyje yra probiotikų – vadinamųjų „gerųjų“ bakterijų, kurios paprastai randamos jūsų žarnyne, – gali padėti nuo kai kurių IBS simptomų, įskaitant viduriavimą, skausmą ir pilvo pūtimą.

Vaistai nuo IBS

Yra vaistų, skirtų įvairiems DŽS simptomams gydyti, todėl gydytojas rekomenduos gydymą, atsižvelgdamas į tai, ar sergate viduriuojančiu DŽS (IBS-D), ar vidurių užkietėjimu (IBS-C).

Vaistai nuo viduriavimo

Vaistai nuo viduriavimo yra veiksmingi, kai vartojami „pagal poreikį“ su pertraukomis.

Vaistai nuo viduriavimo yra:

• loperamidas (prekių pavadinimai apima Imodium, Gastro-Stop, Stop-It); ir
• atropinas ir difenoksilatas (pvz., Lomotil, Lofenoxal).

Šalutinis poveikis priklausys nuo vartojamo vaisto tipo.

Vaistai ir papildai nuo vidurių užkietėjimo

Jei vidurių užkietėjimas yra sunkus, padidėjęs skaidulų kiekis gali būti neveiksmingas ir gali pabloginti pilvo skausmą ir pilvo pūtimą. Tokiu atveju gydytojas gali rekomenduoti vidurius laisvinančius vaistus.

Paprastai reikėtų vengti stimuliuojančių vidurius laisvinančių vaistų, tokių kaip senna, taip pat ilgai vartoti bet kokius vidurius laisvinančius vaistus.

Kai kurie nereceptiniai produktai, padedantys sumažinti vidurių užkietėjimą, yra šie:

• psilis (pvz., metamucilis);
• makrogolis 3350 (pvz., Movicol, OsmoLax);
• frangula plus sterculia (Normacol Plus);
• laktulozė (pvz., Actilax, Dulose, Duphalac);
• sorbitolis (pvz., Sorbilax, Sorbisol);
• parafino skystis (pvz., Agarol, Parachoc); ir
• docusate (pvz., Coloxyl).

Šalutinis poveikis

Kai kurie vidurius laisvinantys vaistai netinka tam tikriems žmonėms. Žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu, dažniausiai sunkiai valdo šalutinį laktuliozės ir sorbitolio poveikį (pvz., vėją, pilvo pūtimą, mėšlungį, viduriavimą). Pasitarkite su savo gydytoju dėl jums tinkamiausio vidurius laisvinančio vaisto tipo.

Vaistai nuo skausmo ir pilvo pūtimo

Vaistus, mažinančius pilvo spazmus, reikia vartoti „pagal poreikį“, o ne reguliariai. Šie vaistai taip pat gali būti naudojami profilaktikai, kai numatomas skausmas, pvz., po gausių valgių.

Receptiniai ir nereceptiniai produktai, padedantys sumažinti su IBS susijusį skausmą, yra šie:

• pipirmėčių aliejus (prekės ženklas Mintec);
• hioscino butilbromidas (pvz., Buscopan, Setacol);
• hiosciaminas ir hioscino hidrobromidas ir atropinas (prekės ženklas Donnatab); ir
• mebeverinas (pvz., Colofac, Colese).

Kai kurie antidepresantai, įskaitant triciklius antidepresantus ir selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI), vartojami mažomis dozėmis, gali būti naudingi mažinant skausmą žmonėms, sergantiems IBS. Tokiose situacijose antidepresantai vartojami dėl skausmą malšinančių savybių, o ne dėl poveikio nuotaikai.

Šalutinis poveikis priklausys nuo vartojamo vaisto tipo.

Psichologinės terapijos

Stresas, nerimas ir depresija gali sukelti IBS simptomus, todėl šių problemų valdymas gali padėti.

Yra keletas psichologinių terapijų, kurios gali būti naudojamos dirgliosios žarnos sindromui gydyti.

• Kognityvinė elgesio terapija (CBT) yra terapijos rūšis, kuri apima neigiamo mąstymo modelių nustatymą ir iššūkį bei alternatyvių mąstymo ir veikimo būdų kūrimą.
• Hipnoterapija yra technika, kurios metu terapeutas nukreipia jus į atsipalaidavimo būseną ir atpalaiduoja pilvo raumenis, kad sumažintų skausmą ir pilvo pūtimą.
• Atpalaidavimo terapija arba meditacija gali padėti sumažinti stresą.
• Konsultavimas gali būti svarbi streso, depresijos ar nerimo ir susijusių simptomų gydymo dalis.

Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat gali padėti sumažinti stresą ir depresiją bei padėti atkurti normalius žarnyno susitraukimus.

• Celiakija
• Ką gydytojas nori, kad žinotumėte apie norovirusą