Ar cistos kasoje yra pavojingos?
Kasos cistos dažnai aptinkamos atsitiktinai, kai atliekamas pilvo ertmės ultragarsas ir kompiuterinė tomografija (KT). Dauguma cistų yra besimptomės, tai yra, jos nesukelia simptomų; tačiau simptomai (pirmiausia skausmas) gali pasireikšti, ypač esant didesnėms ir besiplečiančioms cistoms, kai jos suspaudžia jas supančius audinius. Yra trys dažni kasos cistų tipai:
Pseudocistos: Tai gerybinės cistos, atsirandančios dėl kasos uždegimo (pankreatito). Paprastai jie išnyksta savaime be gydymo.
Serozinės cistos: Tai taip pat yra gerybinės cistos ir paprastai nereikia gydyti, nebent jos užauga pakankamai didelės, kad sukeltų simptomus.
Gleivinės cistos: Šios cistos gali būti piktybinės diagnozės nustatymo metu arba gali tapti piktybinėmis vėliau. Taigi, jei pacientas yra tinkamas chirurginiam kandidatui, juos reikia pašalinti chirurginiu būdu. Paprastai didesnės cistos yra labiau piktybinės arba iki piktybinės nei mažesnės cistos.
CAT skenavimo ir ultragarso metu yra cistų savybių, kurios padeda gydytojams nustatyti cistos piktybinį potencialą. Kartais norint tinkamai įvertinti cistą, būtina atlikti endoskopinį ultragarsą.
Kasos cistų gydymas yra individualus. Kai kurie gydytojai nuspręs kas šešis–dvylika mėnesių stebėti mažas kasos cistas (mažesnes nei 2 cm) be piktybinių požymių. Jie apsvarstys galimybę tirti didesnes kasos cistas (daugiau nei 2 cm) ir didinti cistas endoskopiniu ultragarsu ir tuo pačiu metu gali įdurti adatą į cistą, kad gautų cistos skysčio. Tada skystis tiriamas mikroskopu dėl vėžio ląstelių. Be to, skystis gali būti analizuojamas dėl vėžio gaminamų baltymų, pavyzdžiui, karcinoembrioninio antigeno (CEA). Didelis CEA kiekis cistos skystyje rodo didelę tikimybę, kad cista yra piktybinė, o žemas – gerybinę. Cistos su vėžinėmis ląstelėmis ar baltymais turi būti pašalintos chirurginiu būdu. Cistos be vėžio ląstelių ar baltymų gali būti toliau stebimos atliekant nuskaitymus.