Australijos ir JK mokslininkai teigia, kad žmonės, sergantys nealkoholine suriebėjusia kepenų liga (taip pat žinomas kaip nealkoholinis steatohepatitas (NASH)), mankštinasi, nepaisant to, ar jie netenka svorio.
NASH yra būklė, kai riebalai prasiskverbia į kepenis, o susikaupę riebalai sukelia uždegimą. Narkotikų terapijos NASH nėra, o gyvenimo būdo pokyčiai yra vienintelis veiksmingas ligos gydymas. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, ar svorio metimas yra pagrindinė pokyčių varomoji jėga, ar vien tik mankšta gali padėti pagerinti.
Tyrime 24 daugiausia sėslūs žmonės, sergantys NASH, buvo skirti 12 savaičių pratybų programai arba įprastai priežiūrai. Svarbiausia, kad tyrime dalyvavusiems žmonėms buvo liepta nekeisti savo mitybos ir išlaikyti pradinį kūno svorį.
Tie, kurie laikėsi mankštos programos, kuri apėmė važiavimą dviračiu ir pasipriešinimo treniruotes 3 dienas per savaitę, patyrė kepenų riebalų kiekio sumažėjimą 16 % ir 12 % visceralinių riebalų (riebalų, kurie kaupiasi pilvo ertmėje aplink organus), taip pat 23 % sumažėja cirkuliuojančių trigliceridų (riebalų skilimo produktas).
Priešingai, grupėje, kuri tęsė įprastą priežiūrą, visi šie rodikliai išaugo.
Visceraliniai riebalai yra tiesiogiai susiję su kepenų uždegimu ir fibroze (kepenų randai – pirmoji stadija prieš cirozę), pažymi Adelaidės universiteto ir JK Niukaslio universiteto mokslininkai.
Mankštos grupėje taip pat sumažėjo CK-18, kuris yra būdingas patologinis NASH požymis.
Tačiau kiti uždegiminiai biomarkeriai išliko stabilūs, o kepenų fermentai nepakito.
Tyrėjai įspėja, kad kepenų fermentų pokyčių trūkumas tikriausiai reiškia, kad mankštos be svorio metimo nepakaks, kad būtų išvengta kepenų fibrozės.
Tačiau jie pažymi, kad ilgą laiką numesti svorio yra labai sunku. Jie sako, kad mankšta nenumetant svorio gali būti alternatyvi strategija pacientams, kuriems per sunku atsikratyti svarų.