Havajų Konos pakrantėje yra keli „slapti“ paplūdimiai, kvapą gniaužiančios rojaus juostos, paslėptos nuo didesnių, turistinių vietų.
Visur Havajuose yra gražių paplūdimių...
Bet aš kalbu apie svajonių paplūdimius iš filmų – tuos paplūdimius, kurie pakeičia tavo gyvenimą ir sugrąžina tavo sielą bei maitina kažką giliai tavo viduje.
„Makalawena“ yra viena iš tų nuošalių vietų... ir daugeliu dienų mylios tuščio balto smėlio laukia, kol atvažiuosite pamiršti savo rūpesčius.
Kodėl ji tokia nuošali?
Nes patekti į šį paplūdimį reikia sunkiai dirbti. Į jį galima patekti tik po niūraus važiavimo bekele ir alinančio žygio virš lavos. Taigi bet kurią dieną dauguma žmonių neturi to, ko reikia, kad sugrįžtų į šią nesugadintą slėptuvę.
2012 m. gyvenęs Didžiojoje saloje ir mėgaudamasis kiekvienu paplūdimiu, kurį galėjau rasti, atrodė, kad ant smėlio susidūriau su trijų tipų žmonėmis.
1:„Turistinė smėlio musė“
Šis asmuo pastatys automobilį bet kuriame paplūdimyje, kuris lengvai pasiekiamas iš kelio pusės, o jei smėlyje ras atvirą vietą, jis skundžiasi, kad ten per daug žmonių.
Tai nereiškia, kad jie nenori įdėti papildomo darbo, kad surastų tuos gyvenimą keičiančius paplūdimius...
Tačiau didelė dalis tų žmonių net neįsivaizduoja, kad šie kiti fantastiški paplūdimiai egzistuoja!
2:„Smėlio musė su prieskoniais“
Tokio tipo žmonės ŽINO, kad yra daugiau nuostabių paplūdimių, bet jiems nėra įdomu dirbti, kad ten patektų.
Vietoj to, jie renkasi paprastus paplūdimius ir nusivilia turistais bei sausakimša smėliu.
Tačiau jie vis tiek nesiekia kažko didesnio.
Jie įstrigo savo keliuose, žinodami ką nors kita, bet nusprendžia ir toliau daryti tai, kas jiems lengva.
3:„Palaimintoji smėlio musė“
Tai yra reti žmonės, kuriuos sutinku nuostabiuose paslėptuose paplūdimiuose aplink salą.
Idėja grįžti į perpildytus pakelės paplūdimius jiems netinka.
Jie padarys viską, ko reikia, kad toliau mėgautųsi šių nuostabiai žalių vandenų šlovėje.
Kai jie nusprendė leistis į pirmąją lemtingą kelionę... jų gyvenimas pasikeitė amžiams. Jie įdėjo darbą. Jie paprašė kelio. Jie gavo žemėlapį. Jie nuvažiavo toliau nei bet kas kitas. Jie žygiavo pilnomis ginklų įrangos. Jie stovyklavo. Jie turėjo savo gyvenimo laiką.
Jiems kelio atgal nėra... jie valdo.
Kas aš toks, kad spręsčiau, kas laimingas, o kas ne?
Galbūt visi trys žmonių tipai buvo visiškai laimingi. Aš turiu galvoje, jie juk buvo Havajuose 🙂
Tačiau atrodė, kad trečiasis tipas, žinantis, kur yra šios mažos rojaus gabalėliai, ir neprieštaraujantis dirbti, kad ten patektų, buvo visiškai palaimintas. Jie atrodė neįtikėtinai laimingi. Jie atrodė įvykdyti.
Jie turėjo kažką, ko neturėjo kiti. Jie valdė.
Jiems tai buvo palaimingas nuošalus smėlis arba visai nieko.
Aš matau kažką panašaus sveikatos srityje...
Daugelis žmonių, sergančių lėtinėmis ligomis, vartoja bet kokius vaistus, kuriuos jiems skiria gydytojas, ir nesupranta, kodėl jie vis dar serga. Tai ne jų kaltė...
Kaip 2007 m., kai viduriavau 15 kartų per dieną, laikydamasi dietos be glitimo ir vis dar nepagerėjau.
Daugelis net neįsivaizduoja, kad dieta turi įtakos jų gerovei... kad tokie dalykai kaip specifinė angliavandenių dieta gali jiems padėti.
Tačiau yra visiškai kitokia žmonių grupė, kuri žino. Galbūt jie rado puikų gydytoją ar artimą draugą, kuris dalijosi dietų, tokių kaip Paleo, Primal, SCD, GAPS ir kt., pranašumais.
Galbūt jie perskaitė kai kurias sėkmės istorijas.
Jie žino, kad įmanoma kažkas didesnio, bet vis tiek jų galvoje kyla abejonių. Kažkas jiems trukdo pasirinkti pereiti į kitą lygį.
Kažkodėl jie nėra pasirengę patirti didesnių galimybių – kaip žmonės, kurie žinojo, kur yra kvapą gniaužiantys paplūdimiai, bet nenorėjo daryti to, ko reikia, kad juos pamatytų asmeniškai.
Gydytojas liepė išbandyti SCD dietą prieš 6 mėnesius, kol galiausiai susirgau, kad galėčiau ją išbandyti.
Buvau užsispyręs.
Vieną kartą pažvelgiau į gyvenimo būdą ir nenorėjau dirbti – gaminti sveiką maistą, vengti uždegimą sukeliančio maisto, pakankamai miegoti, atlikti tinkamus medicininius tyrimus, vartoti papildus ir t. t.
Aš dar nebuvau pasiruošęs. Tačiau po dar 6 mėnesių viduriavimo, prastos mitybos ir pablogėjusios sveikatos buvau pasirengęs padaryti viską, kad pakeisčiau savo gyvenimą.
Aš perėmiau valdymą.
Tai panašu į žygį atgal į tą slaptą paplūdimį pirmą kartą – važiuoji šiek tiek toliau, dirbi šiek tiek daugiau, nešiesi šaldytuvą.
Nebuvo daug žmonių, pasiruošusių dirbti dėl šio nuostabaus vaizdo.
Kaip ir nėra daug norinčių visiškai, kiekvieną dieną 100 % kontroliuoja savo sveikatą.
Bet nuo tada, kai skaitote tai... jūs žinote, kad įmanoma kažkas didesnio. Jūs žinote, kad dieta vaidina svarbų vaidmenį. Jūs žinote, ką daryti. Galite perimti kontrolę.
Kviečiu gauti atlygį. Kviečiu Jus kontroliuoti ir rinktis sveikatą akimirka po akimirkos.
Nes nusipelnėte sveikatos, gyventi be simptomų ir gėrėtis nuostabiais geriausių pasaulio paplūdimių vaizdais.
Noriu jums pasakyti, kad tai padėjo man ir visiems šiems žmonėms.
Niekada nepasiduok. Nes žinai, kas dar įmanoma.
Valdykite.
Ir jei jums reikia pagalbos pradedant, mūsų knyga gali padėti jums sukurti pasirinktinę dietą, kuri leis jums valdyti taip greitai, kaip žinome:
Spustelėkite čia, kad gautumėte pagalbos dėl pirmųjų 90 dienų
– Jordanas
P.S. – Kai 2012 m. surengiau pirmąjį varginantį žygį į Makalavenos paplūdimį, tai gniaužė kvapą... ypač todėl, kad prieš kelerius metus buvau per daug sergantis tokiai kelionei. Kai ten atvykome, mane apėmė dėkingumas ir emocijos. Šį vaizdo įrašą nufilmavau norėdamas pasidalinti akimirka su jumis: