Bandomasis tyrimas, finansuoja Prancūzijos nacionalinis vėžio institutas ir remia Paryžiaus viešųjų ligoninių tinklas (AP-HP) kaip ligoninių klinikinių vėžio tyrimų programos (PHRC-K) dalis, buvo sukurtas neinvazinis kraujo tyrimas, kuris nustato epigenetinį reiškinį, susijusį su disbioze. Testas patvirtintas 1, 000 asmenų. Šios išvados buvo paskelbtos žurnale Nacionalinės mokslų akademijos darbai (PNAS) lapkričio 11 d. 2019 m.
Pavienis kolorektalinis vėžys gali išsivystyti pacientams, kuriems nėra žinomų rizikos veiksnių. Tai atsiranda dėl sudėtingos žmonių ir jų aplinkos sąveikos. Didėjantis šios būklės dažnis atspindi neigiamus aplinkos pokyčius, kurie gali sukelti ląstelių šeimininko genetinės ir epigenetinės DNR pokyčius, taip skatinant atsitiktinio gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio atsiradimą.
Keli tyrimai ištyrė mikrobiotos, kaip šių sąveikų tarpininko, vaidmenį. Henri-Mondor AP-HP ligoninės ir Paryžiaus-Est Créteil universiteto Gastroenterologijos skyriaus komanda, kartu su komanda, kurią sudaro nariai iš „Inserm“ ir „Institut Pasteur Molecular Microbial Pathogenesis Unit“ (U1202), ir Collège de France mikrobiologijos ir infekcinių ligų katedra, parodė pelėms, kad kai kurių mikrobiotos bakterijų sukeltas epigenetinis mechanizmas prisideda prie atsitiktinio kolorektalinio vėžio atsiradimo ar skatinimo. Vėliau jie patvirtino savo išvadas apie žmones.
Tyrime dalyvavusioms 136 pelėms buvo persodintos šviežios išmatos iš devynių pacientų, sergančių atsitiktiniu storosios žarnos vėžiu, arba šviežios išmatos iš devynių pacientų, neturinčių gaubtinės žarnos sutrikimų. Procedūra buvo atlikta Henri-Mondor AP-HP ligoninėje. Pelių storosios žarnos buvo tiriamos praėjus 7 ir 14 savaičių po žmogaus išmatų mikrobiotos transplantacijos. Komandos ypač ištyrė nenormalių kriptos židinių (arba ACF, ikivėžinių pažeidimų rūšis), mikrobų profilis ir gaubtinės žarnos DNR pažeidimas. Jie taip pat atsižvelgė į gyvūnų maistą, svorio ir kraujo rodikliai.
Ryšys tarp išmatų disbiozės (žarnyno bakterijų sudėties disbalanso) ir genetinio bei epigenetinio DNR parašo gyvūnų audiniuose buvo nustatytas naudojant statistinius tyrimus. Pelėms, gavusiems šviežių išmatų iš pacientų, sergančių atsitiktiniu gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, atsirado priešvėžiniai pažeidimai, žinomi kaip nenormalūs kriptos židiniai (ACF), be jokių reikšmingų genetinių gaubtinės žarnos pakitimų, tačiau jie turėjo daugiau hipermetilintų genų, kurie buvo reikšmingai susiję su AKF dažniu gaubtinės žarnos gleivinėje.
Patikrinus ryšį tarp išmatų disbiozės ir DNR anomalijų (metilinimo) pacientams, sergantiems atsitiktiniu storosios žarnos vėžiu, dalyvavusiems išmatų transplantacijoje, buvo atliktas bandomasis tyrimas su žmonėmis, siekiant sukurti paprastą, atkuriamas kraujo tyrimas, kuris gali būti naudojamas ankstyvos stadijos kolorektalinių navikų diagnozavimui besimptomiams pacientams. Tikėtinas testo patvirtinimas buvo atliktas 1, 000 besimptomių pacientų, kuriems turėjo būti atlikta kolonoskopija. Norėdami nustatyti bakterijas, buvo suskirstytas visas jų bakterijų genomas. Trijų genų hipermetilinimo lygis buvo apibrėžtas kaip kaupiamasis metilinimo indeksas (CMI). Pacientai buvo klasifikuojami pagal jų CMI (teigiamas arba neigiamas). Analizė nustatė, kad teigiamas CMI yra nuspėjamasis atsitiktinio storosios žarnos vėžio atsiradimo veiksnys.
Šis tyrimas rodo, kad asmenų, sergančių atsitiktiniu gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, mikrobiota sukelia priešvėžinius gaubtinės žarnos pažeidimus gyvūnams, hipermetilinant nedidelį skaičių genų. Todėl CMI ir (arba) metilinančios bakterijos gali būti naudojamos kaip šio tipo vėžio diagnostikos žymenys. Šios pirminės išvados turės būti įvertintos ir patvirtintos atliekant klinikinį tyrimą.