Tulžies latakų vėžys dažniausiai randamas už kepenų perihilarinėje srityje, o rečiausiai – kepenyse. .
Tulžies latakų vėžys atsiranda iš ląstelių, kurios iškloja tulžies latakus – tulžies, kurią gamina kepenys, drenažo sistemos. Tulžies latakai surenka šią tulžį, nusausindami ją į tulžies pūslę ir galiausiai į plonąją žarną, kur ji padeda virškinimo procesui. Tulžies latakų vėžys dar vadinamas cholangiokarcinoma.
Tulžies latakų vėžys yra reta vėžio forma, kiekvienais metais Jungtinėse Valstijose diagnozuojama apie 2500 naujų atvejų. Yra trys bendros vietos, kur šio tipo vėžys gali atsirasti tulžies nutekėjimo sistemoje:
Tulžies latakų vėžys dažniausiai randamas tik už kepenų perihilarinėje srityje, o rečiausiai – kepenyse.
Gelta, dar vadinama gelta, yra odos ir sklerų (akių baltymų) gelsvumas dėl neįprastai didelio tulžies pigmento bilirubino kiekio kraujyje. Geltona išplinta į kitus audinius ir kūno skysčius, o šlapimas gali patamsėti. Odos pageltimą taip pat gali sukelti per daug morkų valgymas arba per daug morkų sulčių gėrimas.
Gelta gali atsirasti kaskart, kai nutrūksta šis normalus raudonųjų kraujo kūnelių naikinimo ir bilirubino pašalinimo procesas. Taip atsitinka, kai nenormaliai padidėja raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimas (hemolizė), kepenų liga, dėl kurios sumažėja kepenų gebėjimas pašalinti ir modifikuoti bilirubiną, arba sutrinka tulžies nutekėjimas į žarnyną.
Skaityti daugiau apie geltos priežastis »
Priklausomai nuo to, kur užsikimšęs tulžies latakas, tai gali sukelti kepenų uždegimą (hepatitą) ir (arba) kasa (pankreatitas).
Sergamumas tulžies latakų vėžiu didėja su amžiumi. Tai lėtai augantis vėžys, kuris įsiveržia į vietines struktūras ir dėl šios priežasties diagnozė dažnai nustatoma vėlyvoje ligos stadijoje, kai užsikemša tulžies latakai. Ši blokada neleidžia tulžies nutekėti iš kepenų į tulžies pūslę ir žarnyną. Atsižvelgiant į užsikimšimo vietą, tai gali sukelti kepenų uždegimą (hepatitą) ir (arba) kasos uždegimą (pankreatitą).
Daugumai pacientų, kuriems išsivysto tulžies latakų vėžys, nėra jokios rizikos. Tačiau lėtinis tulžies latakų uždegimas gali būti šio vėžio rizikos veiksnys. Ligos, kurios gali sukelti tokio tipo lėtinį uždegimą, yra pirminis sklerozuojantis cholangitas (ypač kai jis susijęs su opiniu kolitu), lėtinė kepenų liga, įskaitant hepatitą B, hepatitą C, lėtinį alkoholinį hepatitą ir cirozę.
Kai kurios Tolimuosiuose Rytuose aptinkamos parazitinės infekcijos, sukeliančios kepenų infekcijas, yra susijusios su padidėjusia rizika.
Tulžies akmenys nėra rizikos veiksnys susirgti tulžies latakų vėžiu, tačiau akmenys kepenyse kelia didesnę riziką. Kepenų akmenys nėra dažnai pastebimi Šiaurės Amerikos populiacijoje, bet dažniau pasitaiko Azijos šalyse.
Yra retų įgimtų ligų, kurios padidina tulžies latakų vėžio riziką, įskaitant Lynch II sindromą (paveldimą nepolipozinį gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžį, susijusį su tulžies medžiu ir kitomis vėžio formomis) ir Caroli sindromą (portalinę hipertenziją, kepenų fibrozę ir tulžies latakų medžio cistas).
Vietiniai amerikiečiai turi šešis kartus didesnę tikimybę susirgti tulžies latakų vėžiu. Azijos amerikiečiams taip pat gali kilti didesnė rizika. Tulžies latakų vėžys taip pat labiau paplitęs Izraelyje ir Japonijoje, tačiau Šiaurės Amerikoje tai labai reta liga.
Pradiniai tulžies latakų vėžio simptomai yra gelta, niežulys, pilvo skausmas, pilvo pūtimas ir svorio kritimas.
Pirmieji tulžies latakų vėžio simptomai atsiranda dėl to, kad tulžis nesugeba normaliai nutekėti iš kepenų, kur ji gaminama. Tai sukelia kepenų uždegimą (hepatitą). Cholangiokarcinomos simptomai yra odos ir akių pageltimas (gelta), niežulys, pilvo skausmas, pilvo pūtimas ir svorio kritimas. Gali būti nedidelis karščiavimas, gali patamsėti šlapimo ir išmatų spalva.
Deja, tulžies latakų navikai gali nesukelti jokių simptomų, kol nepadidės ir vėžys neišplis (nemetastazavo) už pradinės vietos. Pilvo skausmas dažnai yra vėlyvas simptomas ir dažniausiai yra viršutiniame dešiniajame pilvo kvadrante ir gali būti susijęs su jautriomis, padidėjusiomis kepenimis.
Kas yra Polycythemia Vera?
Sužinokite daugiau apie
Istorija ir fizinė apžiūra yra pagrindiniai tulžies latakų vėžio diagnozavimo požymiai. Neskausminga gelta (geltona/oranžinė odos ir akių spalva) gali būti vienintelis pradinis požymis. Istorija dažnai apima alkoholio, narkotikų vartojimo ar neseniai sirgusių ligų, kurios gali būti susijusios su hepatitu ar kepenų uždegimu, apžvalgą. Kiti cholangiokarcinomos simptomai gali būti svorio kritimas, apetito praradimas, silpnumas, energijos netekimas ir lengvas mėlynių susidarymas arba kraujavimas (veiksniai, kurie krešuliuoja kraują, gaminami kepenyse, o kepenų funkcijos sutrikimas gali sumažinti krešėjimo faktorių kiekį kraujyje).
Fizinė apžiūra gali būti naudinga nustatant jautrumą pilve, ypač dešiniajame viršutiniame kvadrante po šonkauliais (kur yra kepenys). Ketvirtadalis pacientų, sergančių tulžies latakų vėžiu, padidins kepenys, kurias galima apčiuopti arba apčiuopti tyrimo metu. Bendrojo tyrimo metu pacientas dažnai būna gelta, oda yra geltona. Lengviausiai tai galima pastebėti baltojoje akių dalyje (skleroje) arba po liežuviu.
Norint įvertinti kepenų funkciją, dažnai skiriami kraujo tyrimai. Kepenų fermentai (AST, ALT, GGT, šarminė fosfatazė), bilirubino kiekis, pilnas kraujo tyrimas, elektrolitai, BUN ir kreatininas bei INR/PTT (tarptautinis normalizuotas santykis/dalinis tromboplastino laikas) ir PT (protrombino laikas).
Nėra kraujo tyrimo, kuris galėtų konkrečiai diagnozuoti tulžies latakų vėžį. Diagnozė patvirtinama audinių mėginiu, paimtu biopsijos būdu, kurį atlieka chirurgas, gastroenterologas ar intervencinis radiologas ir patologas, mikroskopu ištyręs ląsteles, gautas iš to biopsijos mėginio.
Vaizdo tyrimas gali būti naudojamas kepenų, tulžies pūslės, tulžies latakų ir kitų aplinkinių organų struktūrai įvertinti. Norint nustatyti naviką ir jo vietą, gali būti atliekami tokie tyrimai kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija ir MRT.
Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP) yra specializuotas tyrimas, naudojamas tirti tulžies lataką, kai jis patenka į dvylikapirštę žarną. ERCP atlieka gastroenterologas, naudodamas šviesolaidinę kamerą lankstaus žiūrėjimo vamzdelio gale. Vamzdis praleidžiamas per burną ir įkišamas per skrandį į pirmąją plonosios žarnos dalį, į kurią patenka bendras tulžies latakas. Šis testas dažniausiai atliekamas stemplės ir skrandžio gleivinei ištirti, tačiau jis taip pat labai veiksmingas nustatant tulžies latakus veikiančias sąlygas, įskaitant tulžies latakų vėžį, tulžies latakuose įstrigusius tulžies akmenis ir nenormalų tulžies latako susiaurėjimą. Dažai gali būti švirkščiami per vamzdelį į tulžies latako angą, kad būtų galima apibūdinti tulžies latakus ir aptikti obstrukciją. Norint ieškoti vėžio ląstelių, galima gauti biopsijas arba ląstelių plovimus. Jei nustatomas užsikimšimas, tos pačios procedūros metu gastroenterologas gali įdėti stentą, kad latakas liktų atviras ir tulžis nutekėtų.
Kartais intervencinis radiologas gali gauti audinių biopsiją, adatą per odą įsmeigęs į kepenis.
Nustačius tulžies latakų vėžio diagnozę, svarbu nustatyti vėžio stadiją, kad būtų galima nukreipti galimą gydymą. Trys TNM kūrimo dalys apima:
Vėžys gali būti suskirstytas į stadijas nuo 0 iki 4, kur 0 nėra naviko, 1 yra vietinis navikas, neišplitęs į limfmazgius ar kitas kūno dalis, o 4 reiškia reikšmingą vietinį augimą ir limfmazgių įsitraukimą bei išplitimą į kitas kūno dalis. .
Nors stadijos nustatymas yra svarbus, taip pat naviko plitimo aptikimas už kepenų ir tulžies latako ribų, dažnai į svarbiausius stadijos nustatymo klausimus galima atsakyti tik operacijos metu. Operacijos metu chirurgas gali nuspręsti, ar galima rezekuoti ar pašalinti visą naviką. Išgyvenamumas žymiai pagerėja, jei įmanoma atlikti visišką rezekciją.
Tulžies latakų vėžio gydymas priklauso nuo to, kur vėžys yra ir ar jį galima visiškai pašalinti chirurginiu būdu. Deja, sergantieji šiuo vėžiu dažniausiai būna vyresni ir gali nepakentėti bei atsigauti po reikšmingos operacijos. Sprendimas dėl operacijos turi būti individualus, atsižvelgiant į konkretų pacientą ir jo situaciją.
Kiti gydymo būdai paprastai yra paliatyvūs, o ne gydomieji ir yra skirti gyvenimo kokybei išsaugoti. Chemoterapija ir spindulinė terapija gali būti siūlomos tulžies latakų vėžiui gydyti.
Fotodinaminė terapija yra dar viena alternatyva, padedanti sumažinti naviką ir kontroliuoti simptomus.
Radioembolizacija yra galimybė, jei naviko negalima pašalinti chirurginiu būdu. Taikant radioembolizaciją, nedidelis radioaktyviosios medžiagos kiekis suleidžiamas į arterijas, kurios maitina naviką, tikintis sumažinti naviko dydį, trukdant jo aprūpinti krauju.
ERCP gali būti naudojamas tulžies latakui stentuoti, išlaikant jį atvirą, kad tulžis nutekėtų iš kepenų ir tulžies pūslės į žarnyną. Tai dažnai labai padeda kontroliuoti simptomus, bet negydo paties naviko.
Skausmo kontrolė gali būti problema, nes didėjantis navikas gali sukelti didelį pilvo ir nugaros skausmą. Regioniniai anestetikai gali būti naudingi skausmui malšinti.
Kaip ir visų vėžio formų, gydymas parenkamas individualiai kiekvienam pacientui. Paciento, sveikatos priežiūros specialisto ir šeimos diskusijos yra svarbios siekiant padėti suprasti gydymo galimybes, įskaitant gydymą ir paliatyviąją priežiūrą arba simptomų kontrolę ir gyvenimo kokybę. Paciento norai yra svarbiausi.
Tulžies latako užsikimšimas gali sukelti tulžies nutekėjimo sistemos infekciją arba cholangitą.
Cirozė gali išsivystyti sergant tulžies latakų vėžiu. Taip gali nutikti dėl to, kad navikas užkemša tulžies lataką ir sukelia kepenų ląstelių sunaikinimą bei randų susidarymą. Tai ypač pasakytina apie pacientus, sergančius pirminiu sklerozuojančiu cholangitu. Tiek cirozė, tiek sklerozuojantis cholangitas yra išvardyti kaip galimi tulžies latakų vėžio rizikos veiksniai.
Kitos komplikacijos gali būti vėžio diagnozavimo ir gydymo procedūrų pasekmė. Tai apima operacijos, chemoterapijos ir spindulinės terapijos komplikacijas.
Spustelėdamas „Pateikti“ sutinku su MedicineNet taisyklėmis ir sąlygomis bei privatumo politika. Taip pat sutinku gauti el. laiškus iš MedicineNet ir suprantu, kad galiu bet kada atsisakyti MedicineNet prenumeratos.
Tai, kaip gerai pacientui sekasi diagnozavus tulžies latakų vėžį, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant naviko vietą, ar jis išplito ir kiek jis išplito, taip pat nuo bendros paciento sveikatos būklės. Pacientų prognozė yra geresnė, kuo toliau nuo kepenų sienelės navikas yra, ir atsižvelgiant į tam tikrus naviko formos ir ląstelių tipo aspektus. Prognozė blogesnė tiems pacientams, kurių navikas įsiveržė į gretimus audinius, yra limfmazgiai arba išplito į tolimas kūno vietas.
Negydomas tulžies latakų vėžio išgyvenamumas yra 50 % po vienerių metų, 20 % po dvejų metų ir 10 % po trejų metų, o penkerių metų išgyvenamumas praktiškai nėra.
Galimybė visiškai pašalinti naviką padidina išgyvenamumą, tačiau tai daugiausia priklauso nuo naviko vietos ir nuo to, ar jis įsiveržė į kitus audinius.
Kadangi tulžies latakų vėžio priežastis neaiški, specifinių prevencijos metodų nėra. Tačiau kepenų uždegimo ir cirozės prevencija gali sumažinti šio vėžio išsivystymo riziką. Tai apima saikingą alkoholio vartojimą, skiepą nuo hepatito B viruso ir susilaikymą nuo rizikingo elgesio, galinčio sukelti infekciją hepatitu C.
Kaip ir visų ligų, kurios linkusios išsivystyti vyresniame amžiuje, sveika gyvensena gali pailginti gyvenimo trukmę. Tai apima nerūkymą, subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą ir sveiko svorio palaikymą.
Kiekvienais metais Jungtinėse Valstijose diagnozuojama maždaug 2 500 naujų tulžies latakų vėžio atvejų arba vienas atvejis 100 000 žmonių.
Pacientams, sergantiems tulžies latakų vėžiu, esančiu kepenų sienelėje, 40–60% pacientų atliekama operacija, kurios metu navikas visiškai pašalinamas, o vidutinis išgyvenamumas yra 24 mėnesiai. Pacientų, kurių navikas yra toje pačioje vietoje, bet negali būti visiškai pašalintas, vidutinis išgyvenamumas yra 21 mėnuo.
Kaip žinoti, ar jūsų vaikas serga apendicitu?
Kas yra apendicitas? Jei jūsų vaikas serga apendicitu, jam gali pasireikšti staigus pilvo skausmas, apetito praradimas, pykinimas ir vėmimas, per daug dujų arba vėmimas nesugebėjimas pašalinti dujų
Ar C skyrius yra naudingas vaikystės sveikatai?
Neseniai VATT Ekonominių tyrimų instituto paskelbtame tyrime teigiama, kad neplanuotas CS buvo atliktas dėl indikacijos, kurios galbūt būtų galima išvengti, tik nuo ankstyvos vaikystės turi astmos ir
Kai kuris alus be glitimo tikrai netinka:tyrimas
Naujausios mitybos, maisto ir receptų naujienos Ar turėtumėte leisti čili pipirams pagardinti savo patiekalus? Kaip alyvuogių aliejus gali prailginti jūsų gyvenimą Ne tik vištiena? KFC tiekia augalin
