Idiopatinė retroperitoninė fibrozė taip pat žinoma kaip pirminė retroperitoninė fibrozė.
Idiopatinė retroperitoninė fibrozė (IRF) yra reta liga, sukelianti uždegimą ir fibrozę (randus) aplink pilvo aortą (didžiausią širdies arteriją) ir klubines arterijas (pilvo aorta skyla į dvi dideles arterijas). 1 2 3
Uždegimas plinta į retroperitoneumą, ty erdvę už pilvo. Šis uždegimas gali sukelti šlapimtakių fibrozę ir inkstų pažeidimą. Iš dalies užsikimšusiais šlapimtakiais šlapimas sunkiai patenka į inkstus ir šlapimo pūslę. 2 3 4
Retroperitoneum – yra inkstai, antinksčiai, kasa, limfmazgiai, nervų šaknys, pilvo aorta ir apatinė tuščioji vena.
Fibrozė – skaidulinis audinys kaip šalutinis gijimo po traumos ar uždegimo poveikis.
Pilvaplėvės ertmė – pilvaplėvė yra membrana, kuri iškloja pilvo sieną ir dengia daugumą pilvo organų, pavyzdžiui, žarnas.
Idiopatinė retroperitoninė fibrozė turi skirtingus simptomus kiekvienoje ligos stadijoje.
Ankstyvieji etapai apima:
Vėlesniuose etapuose yra:
Idiopatinė retroperitoninė fibrozė neturi aiškios priežasties. 2 3
Kai kurios galimos priežastys:
Idiopatinė retroperitoninė fibrozė yra antrinė, kai ją sukelia kitos sąlygos.
Kai kurie identifikavimo veiksniai:
Daugiau nei 75 procentai idiopatinės retroperitoninės fibrozės atvejų diagnozuojama kaip idiopatinė retroperitoninė fibrozė. Tai dažniau pasitaiko vyrams nei moterims. 3 4
Idiopatinė retroperitoninė fibrozė daugiausia pažeidžia aortą ir klubines arterijas. Tai gali pabloginti arba sukelti naują hipertenzijos (aukšto kraujospūdžio) atsiradimą trečdaliui diagnozuotų asmenų. 6
Hipertenzija ir pagrindinių kraujagyslių uždegimas gali sumažinti kraujo tekėjimą per krūtinės ląstos (krūtinės) aortą ir yra susijęs su išeminiu insultu. 7
Idiopatinė retroperitoninė fibrozė taip pat gali sukelti mezenterinių arterijų (kraujagyslių, nešančių kraują iš aortos į žarnyną) ir apatinės tuščiosios venos (kraujagyslės, nešančios kraują atgal į širdį) obstrukciją, o minkštųjų audinių augimas padidina daugelio organų nepakankamumo riziką. 6
Kai jis progresuoja į antrinę būklę su idiopatine retroperitonine fibroze, kyla pavojus, kad gerybinis navikas gali tapti piktybiniu ir išplisti į smegenų arba nugaros smegenų dalis. 3
Idiopatinę retroperitoninę fibrozę geriausiai galima diagnozuoti įvertinus kompiuterinę tomografiją (KT), magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir (arba) pozitronų emisijos tomografiją (PET). 7
Idiopatinės retroperitoninės fibrozės įvertinimas gali apimti:
Pagrindinis idiopatinės retroperitoninės fibrozės gydymo tikslas yra palengvinti bet kokias kraujagyslių kliūtis ir užkirsti kelią būklės pablogėjimui.
Idiopatinė retroperitoninė fibrozė gydoma:
Antrinė idiopatinė retroperitoninė fibrozė gydoma:
Po gydymo gali atsirasti recidyvų ir ilgalaikių problemų, dažniau pasitaiko vyrams. Kortikosteroidų ir (arba) tamoksifeno vartojimas sumažina atkryčio riziką. 3 4
Idiopatinė retroperitoninė fibrozė gali sukelti sunkią dvišalę hidronefrozę (šlapimo užsikimšimą kartu su šlapimu ir inkstų patinimu), šlapimtakių suspaudimą ir inkstų nepakankamumą. 2
Gali pasireikšti lėtinė liekamoji hidronefrozė. Negydomos sunkios komplikacijos gali išsivystyti į galutinę inkstų nepakankamumo stadiją. 2
Norint išvengti nuolatinio inkstų pažeidimo, reikia nedelsiant imtis veiksmų:
Inkstų sveikata Australija
Įvairioms idiopatinės retroperitoninės fibrozės stadijoms diagnozuoti, gydyti ir stebėti reikalingi specialistai:
Bendrosios praktikos gydytojas
Nefrologas (inkstų liga)
Urologas chirurgas (inkstai, šlapimo pūslė, prostata ir vyrų reprodukciniai organai)
Endokrinologas (diabetas ir endokrininės sistemos sutrikimai)
Kraujagyslių chirurgas ir kardiologas / Širdies chirurgas