1 pav. Streptococcus pyogenes (GAS) nuotrauka. ŠALTINIS:CDC
A grupės Streptococcus infekcijos požymiai ir simptomai priklauso nuo kūno vietos, kurioje yra infekcija. Tipiški simptomai ir požymiai gali būti
2 pav. Streptococcus pyogenes (Streptococcus pyogenes) infekcijos nuotrauka. ŠALTINIS:CDC/Dr. Heinzas F. Eichenwaldas
A grupės Streptokokas apibrėžiamas kaip gramteigiamų bakterijų gentis, sudaryta iš Streptococcus pyogenes padermės. A grupės Streptokokas padermės turi panašų paviršiaus antigeną, atpažįstamą specifiniais laboratoriniais tyrimais, vadinamą Lancefield A grupės antigenu. Lancefield grupės (apie 18 Lancefield grupių) yra sudarytos iš skirtingų streptokokų rūšių grupės, turinčios specifinius antigenus ir išskiriamos pagal specifinius antikūnų tyrimus. Be to, A grupės Streptococcus padermės yra beta hemolizinės (beta hemolizinės reiškia, kad bakterijos su išskiriamomis medžiagomis lizuoja agaro plokštelėse suspenduotus raudonuosius kraujo kūnelius, žr., pavyzdžiui, 3 pav.). Šie testai minimi, nes jie dažnai naudojami atskirti A grupės Streptococcus B, C grupės ir kitų Streptococcus bakterijų grupėse. A grupės Streptokokas gramdinami bakterijos pasirodo poromis ir grandinėmis (žr. 1 pav.); šios bakterijos taip pat vadinamos "beta strep, GAS ir GABHS". Nors šios bakterijos gali nekenksmingai kolonizuoti žmones ant jų gerklės ir odos, kartais jos gali sukelti lengvas ar rimtas ligas. GAS bakterijos sukelia žmonių ligas tikriausiai nuo tada, kai žmonės susiformavo.
Streptococcus pyogenes (GAS) bakterijos turi daug komponentų, kurie prisideda prie patogeno gebėjimo sukelti ligą:
Egzotoksinai sukelia skarlatina išbėrimą, pažeidžia organus, gali sukelti šoką ir slopina žmogaus imuninę sistemą, o žmogaus imuninės sistemos stimuliatoriai gali paskatinti imuninę sistemą gaminti antikūnus, kurie gali turėti įtakos autoimuninių reakcijų, galinčių sukelti glomerulonefritą, vystymuisi. arba ūminis reumatas. S. pyogenes (GAS) turi daugiau nei 100 serotipų, kurių gebėjimas gaminti pirmiau minėtus komponentus, prisidedančius prie kiekvienos bakterijų padermės patogeniškumo, gali šiek tiek skirtis. 2015 m. Jungtinėje Karalystėje buvo pastebėta nauja GAS padermė, žinoma kaip genotipas emm89; atrodė, kad genetiniai pokyčiai sustiprino padermės gebėjimą sukelti ligas ir, atrodo, pakeičia senesnius GAS genotipus.
Daugeliu atvejų GAS bakterijomis užsikrečiama per asmeninį kontaktą su gleivėmis, oda ar užkrėstais pažeidimais. GAS organizmai nedažnai plinta per daiktus, kurie kontaktavo su užsikrėtusiais žmonėmis. Tačiau daugelis žmonių yra kolonizuoti (bakterijų yra ant kūno paviršių, bet nėra užsikrėtę) GAS bakterijomis. Kūdikiai ir vaikai dažnai šiuos organizmus pirmiausia įgyja iš savo kolonizuotų motinų.
Sinusitas yra viena iš labiausiai paplitusių ligų, galinčių kamuoti žmones visą gyvenimą. Šaltinis:iStock / MedicineNet
Yra daug ligų, kurias gali sukelti DUJ organizmai. Vyraujančios ligos yra šios:
Šis sąrašas nėra baigtinis, nes GAS bakterijų buvo rasta daugelyje kitų ligų procesų. Be to, daugelį pirmiau išvardytų ligų taip pat gali sukelti daugelis kitų patogenų, nors pirmąsias tris išvardytas ligas (faringitas, skarlatina ir reumatas) daugiausia sukelia GAS. Kai kurie tyrėjai daugumą šių ligų laiko pradinės GAS odos ar gerklės infekcijos komplikacijomis.
Apskritai A grupės streptokokų infekcijos yra užkrečiamos, tačiau yra keletas šio atsakymo sąlygų. Pavyzdžiui, gerklės uždegimas yra užkrečiamas, tačiau kitos infekcijos rūšys, tokios kaip toksinio šoko sindromas, paprastai laikomos neužkrečiamomis; vadinasi, atsakymas priklauso nuo konkretaus infekcijos tipo ir bet kokių lengvinančių aplinkybių.
Tų infekcijų, kurios laikomos užkrečiamomis, asmuo yra užkrečiamas inkubaciniu laikotarpiu (prieš pasireiškiant bet kokiems infekcijos simptomams) ir ūminėje infekcijos fazėje, kol pacientas turi simptomų. Kai simptomai išnyksta, asmuo paprastai nėra užkrečiamas, nebent asmuo tampa nešiotojas (kolonizuojamas A grupės streptokoku, bet be simptomų).
GAS faringito ir celiulito inkubacinis laikotarpis svyruoja nuo maždaug vienos iki penkių dienų. Kitų tipų GAS infekcija gali išsivystyti greitai (nekrozinis fascitas), o kitoms (skarlatina) išsivystyti gali prireikti savaitės ar daugiau.
GAS infekcijos gali sukelti daug skirtingų požymių ir simptomų:
Dauguma čia išvardytų ligų, susijusių su GAS infekcija, dažniausiai atsiranda po pradinio faringito, kai kartais pasireiškia nekrozinis fascitas ir toksinis šokas be aptinkamos pradinės faringito infekcijos. Kiti ligų procesai, kuriuose dalyvauja GAS organizmai (pvz., meningitas, kaulų infekcijos, pneumonija, žaizdų infekcijos ir kt.), sukelia tipiškus simptomus, susijusius su šiais ligos procesais ir kliniškai nėra išskirtiniai GAS ar kitiems patogeniniams organizmams.
Invazinė GAS liga yra tada, kai GAS organizmai įsiskverbia į organus ar organų sistemas organizme (pavyzdžiui, kraujo, raumenų, riebalinio audinio ar plaučių GAS infekcijos). Tai yra rimtos infekcijos, o mirtingumas (mirtingumo rodiklis) svyruoja nuo maždaug 10–60%, priklausomai nuo užkrėstos kūno srities (-ių). Sunkiausios invazinių GAS infekcijų formos yra su nekroziniu fascitu ir streptokokinio toksinio šoko sindromu, aprašytu toliau. Didesnė rizika susirgti invazinėmis GAS formomis yra asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis ir imunosupresiniai pacientai (pavyzdžiui, vėžiu, diabetu ir inkstų nepakankamumu sergantys pacientai, steroidinius vaistus vartojantys asmenys). Dauguma sveikų žmonių šios rūšies GAS liga neserga, tačiau jei jiems yra odos įtrūkimų (įpjovimų, įbrėžimų, neseniai atliktų chirurginių operacijų), šiems asmenims GAS ligos rizika yra didesnė nei žmonėms be odos pažeidimų.
Kiti pacientai, kuriems gresia invazinė GAS liga, yra pacientai, sergantys GAS infekcijomis, kurios gali lengvai progresuoti į giliuosius riebalus ir raumenis (pavyzdžiui, GAS infekcija šalia kapšelio ar išangės arba abscesas odoje) ir gali progresuoti iki nekrozinio fascito. Iš pradžių buvo nustatyta, kad toksinio šoko sindromas buvo susijęs su makšties infekcijomis, atsirandančiomis dėl tampono naudojimo (arba netinkamo naudojimo, pvz., tampono palikimo makštyje ilgam laikui). Tačiau bet kuriam pacientui, turinčiam žaizdą ar operaciją, kurią reikia sutvirtinti, kad sumažintų kraujavimą (pavyzdžiui, užkimšti nosį esant stipriam kraujavimui iš nosies), padidėja toksinio šoko sindromo rizika. Toksinio šoko sindromą taip pat gali sukelti kita bakterija, vadinama Staphylococcus .
Vadinasi, rizikos veiksniai, dėl kurių GAS organizmai gali sukelti infekciją, yra imuninės sistemos slopinimas (žr. aukščiau), atviros žaizdos arba žaizdų sandarumas arba tamponai, galintys skatinti GAS išlikimą ir dauginimąsi. Vaikams ir pagyvenusiems žmonėms kyla didesnė rizika užsikrėsti GAS.
Ankstyvieji nekrozinio fascito požymiai ir simptomai yra karščiavimas, stiprus skausmas, patinimas ir eritema (paraudimas) žaizdos vietoje arba vietoje, kur į organizmą pateko GAS organizmai. Skausmas ir patinimas gali gerokai viršyti eritemą. Odos pakitimai iš pradžių gali būti panašūs į celiulitą, tačiau kartais greitai atsiranda išopėjimas, šašai, iš jo atsiranda skysčių nutekėjimas (3 pav.). Tada GAS organizmai gali išplisti į kraują, o pacientui gali išsivystyti bakteriemija ir septinis šokas su aukšta temperatūra ir žemu kraujospūdžiu. Apie 20 % pacientų, sergančių nekroziniu fascitu, kurį sukelia GAS, mirs nuo infekcijos.
3 pav.:nekrozinio fascito (mėsą valgančios ligos) vaizdas
Ankstyvieji TSS simptomai yra nespecifiniai ir dažnai prasideda į gripą panašiais simptomais – lengvu karščiavimu ir negalavimu. Tačiau TSS dažnai staiga progresuoja ir pasireiškia aukšto karščiavimo, pykinimo, vėmimo, viduriavimo, odos bėrimo ir žemo kraujospūdžio simptomais. Jei jis progresuoja, gali atsirasti sumišimas, galvos skausmai, traukuliai ir odos netekimas delnų ir padų srityje. Kraujospūdis gali pavojingai sumažėti, todėl kūno organai nėra pripildyti pakankamai kraujo, o jei išsivysto daugelio organų nepakankamumas, pacientas dažnai miršta. Mirtingumas labai skiriasi, priklausomai nuo to, kaip gerai pacientas gali reaguoti į gydymą. GAS bakterijos ir Staphylococcus aureus yra vyraujančios bakterijos, sukeliančios TSS.
Atlikę anamnezę ir atlikę fizinę apžiūrą, daugelis gydytojų tariamai diagnozuoja streptokokinę gerklę dėl jos simptomų atsiradimo ir gerklės išvaizdos (žr. 2 pav.). Tačiau pasėlius iš gerklės ar kitos infekcijos vietos sudaro galutinio tyrimo pagrindas. Pavyzdžiui, GAS organizmai augs avies kraujo agaro lėkštelėse, kuriose yra du skirtingi antibiotikai, ir sukels avies raudonųjų kraujo kūnelių beta hemolizę (visišką avies raudonųjų kraujo kūnelių lizę, kad susidarytų aiškus plotas) (žr. 3 pav.). Be to, yra greitųjų testų (RADT arba greitojo antigeno aptikimo testas), kurie užtrunka tik kelias minutes ir aptinka angliavandenių paviršiaus antigeną, pagamintą GAS, kurio specifiškumas yra apie 95% arba didesnis, o jautrumas yra gana geras - apie 80%. 90 proc.
Kadangi yra daug kitų Streptococcus grupių spp., būtinas teigiamas užkrečiančių bakterijų identifikavimas, kad būtų galima atskirti kitas bakterijas, kurios gali sukelti panašius simptomus, tačiau gali prireikti kitokio apdorojimo, kitokio gydymo ir sukelti skirtingų komplikacijų.
Šie testai padeda atskirti GAS nuo Streptococcus pneumoniae ir kiti organizmai.
Antibiotikai gydo invazines GAS infekcijas, taip pat neinvazines A grupės streptokokų infekcijas. Nors daugelis antibiotikų gali būti tinkamas GAS infekcijų gydymas, geriausia praktika būtų nustatyti GAS bakterijų jautrumą antibiotikams, kad įsitikintumėte, jog bakterijos yra jautrios antibiotikams.
Besides, early diagnosis and treatment of invasive GAS infections yield the best patient outcomes. Many clinicians consult with an infectious disease specialist to help determine the best antibiotic therapy for individual patients. More GAS strains are being reported to have some resistance to one or more antibiotics so the treatment may require alterations in antibiotics. The infectious disease specialist can help choose the most effective antibiotic combinations to treat antibiotic-resistant GAS organisms.
The specialists that treat group A streptococcal infections are infectious-disease specialists. However, depending on the severity and the type of infection, other specialists may be involved. For example, if hospitalization is needed, a critical care specialist may join the team; if the person is pregnant, an OB/GYN specialist and/or a pediatric specialist may be needed. If surgical debridement is needed (necrotizing fasciitis), a surgical specialist would be consulted. Other types of medical specialists that may care for patients with GAS infections include emergency-medicine specialists, dermatologists, internal-medicine specialists, family-medicine specialists, nephrologists, and ear, nose, and throat specialists.
Many of the complications of GAS infections are considered to be diseases themselves. For example, scarlet fever, rheumatic fever, necrotizing fasciitis, toxic shock syndrome, and many others can complicate or be triggered by GAS infection. Other post-streptococcal complications can include the necessity to remove tonsils, renal damage, abscess formation, seizures, and other organ damage; some researchers suggest that severe GAS infections in children may lead to permanent or long-lasting brain changes. Although GAS infections in pregnant females during pregnancy and delivery are infrequent, they require immediate treatment to avoid post-streptococcal complications such as endometritis, sepsis, necrotizing fasciitis, or toxic shock syndrome.
Many GAS infections can be prevented by reducing the spread of organisms from one person to another. Washing hands frequently is one of the major ways to reduce bacterial transmission. Also, not sharing the same food and drink containers with others may be effective. For those people with a GAS infection, covering the mouth and nose when sneezing or coughing can reduce the chance of transmitting the bacteria to others. Washing material that comes in contact with GAS-infected people is also another way to reduce exposure to GAS organisms.
Early treatment of deep infections (for example, excision, drainage, and antibiotic treatment of rectal abscesses) helps prevent invasive GAS disease. Besides, appropriate and timely removal of tampons and surgical packing may reduce the incidence of toxic shock syndrome.
Currently, there is no vaccine commercially available for GAS, but researchers are working on developing vaccines. At least four different major approaches are being researched. There has been some success with a related experimental vaccine against GAS bacterial antigens coupled to cholera toxin subunits. However, the GAS vaccine, by Vaxent, a vaccine company, prepared by recombinant technology, maybe going into human clinical trials. The new experimental vaccines may become available in the future to prevent GAS infections.
The prognosis for mild GAS infections is usually good to excellent. The prognosis for patients with chronic diseases, such as diabetes or cancer, or for those who are immunosuppressed, is more guarded, but often is still good with early treatment. However, the prognosis for patients developing necrotizing fasciitis or toxic shock syndrome ranges from good with early effective treatment to poor when the diseases are diagnosed and treated late in the disease process.
The following sites can provide additional information about GAS infections:
"Strep Throat," MedicineNet.com
"Rapid Strep Test," MedicineNet.com