Laktozės toleravimo testas – tai testas, leidžiantis diagnozuoti suvartotos laktozės netoleravimą. Laktozės netoleravimas yra genetinė būklė, kai asmenys negali virškinti ir pasisavinti karvės piene esančio laktozės cukraus.
Laktozės netoleravimas – tai nesugebėjimas virškinti piene esančio cukraus, laktozės. Pienas yra svarbus vaikų ir net kai kurių suaugusiųjų mitybos šaltinis. Esant normaliai laktozės tolerancijai, visa laktozė žarnyne suskaidoma (virškinama) veikiant fermentui į du mažesnius cukrus (galaktozę ir gliukozę), kurie vėliau absorbuojami į organizmą. Dėl to laktozė paprastai nepasiekia storosios žarnos.
Kita vertus, laktozės netoleruojantiems asmenims, kuriems trūksta žarnyno fermento, kuris skaido laktozę, suvartota laktozė nėra nei virškinama, nei absorbuojama plonojoje žarnoje ir pasiekia storąją žarną, kur ją panaudoja gaubtinėje žarnoje esančios bakterijos. Bakterijos gamina chemines medžiagas, kurios sukelia viduriavimą, taip pat gamina dujas. Taip pat gali atsirasti pilvo skausmas.
Atliekant laktozės toleravimo testą, asmuo turi gerti skystį, kuriame yra laktozės. Laktozei toleruojančių asmenų plonojoje žarnoje suvartota laktozė suskaidoma į galaktozę ir gliukozę, kurios vėliau absorbuojamos iš žarnyno ir patenka į kraują. Gliukozės kiekiui kraujyje matuoti per dvi valandas po laktozės suvartojimo paimami keli kraujo mėginiai. Jei laktozės tolerancija yra normali, gliukozės kiekis kraujyje pakyla dėl gliukozės pasisavinimo iš žarnyno. Jei yra laktozės netoleravimas, gliukozės kiekis nepakyla.
Daugelis gydytojų paprasčiausiai nustato šią diagnozę, remdamiesi simptomų pagerėjimu, kai laktozė neįtraukiama į paciento mitybą, ir afravacija, kai ji vėl įvedama. Kiti laktozės netoleravimo nustatymo testai yra laktozės vandenilio kvėpavimo testas ir išmatų rūgštingumo testas, pastarasis pirmiausia naudojamas kūdikiams ir labai mažiems vaikams. Taip pat yra genetinis testas, kuriuo galima nustatyti, ar asmuo turi žarnyno fermento, reikalingo laktozės virškinimui ir pasisavinimui.