Kovas yra kovos su gaubtinės žarnos vėžiu mėnuo, tačiau neužtenka vien būti suvokiam gaubtinės žarnos vėžio. Norėdami sumažinti storosios žarnos vėžio tikimybę, turite žinoti savo asmeninius rizikos veiksnius ir kaip galima nustatyti ligą ir jos išvengti.
Jums kyla didesnė nei vidutinė rizika, jei:
-Jūs gyvenate nesveiką gyvenimo būdą. Jei nesportuojate daug, nevalgote nesveiko maisto, nesate per daug alkoholio ar rūkote, tikimybė susirgti gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu padidėja.
–Jums 50 metų ar vyresni. Devyniasdešimt procentų atvejų pasitaiko vyresniems nei 50 metų žmonėms. Tačiau pastaruoju metu 20–40 metų amžiaus grupėje kolorektalinio vėžio diagnozių padaugėjo, o tyrimai paskelbtiNacionalinio vėžio instituto žurnale rodo, kad, palyginti su gimusiais 1950 m., žmonėms, gimusiems 1990 m., storosios žarnos vėžio rizika yra dvigubai didesnė, o tiesiosios žarnos vėžiu – keturis kartus. Informuotumo ir reguliarių patikrinimų trūkumas reiškia, kad diagnozės dažniausiai nustatomos vėliau šioje amžiaus grupėje, todėl prognozė tampa mažiau palanki.
- Jūsų šeimoje ar asmenyje yra buvę gaubtinės žarnos vėžio ar polipų. Jei jūsų artimam šeimos nariui buvo diagnozuoti pažengę polipai arba gaubtinės žarnos vėžys, jums yra didesnė rizika susirgti šia liga, todėl turėtumėte būti tikrinami anksčiau. Pasikalbėkite su savo šeima apie jų ligos istoriją, informuokite savo gydytoją ir atlikite patikrinimą, kaip rekomenduojama.
-Jūs esate afroamerikietis. Afroamerikiečių populiacijos gaubtinės žarnos vėžio rizika yra didesnė nei kitų demografinių rodiklių, todėl afroamerikiečiams rekomenduojamas kolonoskopijos pradžios amžius yra 45 metai.
- Jūs sergate uždegimine žarnyno liga. Asmenys, sergantys uždegimine žarnyno liga (IBD), turi didesnę gaubtinės žarnos vėžio riziką nei kiti žmonės. Jei sergate IBD, pasitarkite su gydytoju apie savo riziką ir gaukite rekomendacijų dėl būtino patikrinimų dažnumo, kad sumažintumėte riziką.
- Jums pasireiškia simptomai. Jei jaučiate tokius simptomus kaip tuštinimosi įpročių pasikeitimas, kraujavimas iš tiesiosios žarnos ar nepaaiškinamas svorio kritimas, nelaukite nė minutės ir pasikalbėkite su gydytoju arba kreipkitės į gastroenterologą. Būkite savo sveikatos gynėju! Jei reikia, gaukite antrą ir trečią medikų nuomonę, kad gautumėte atsakymus ir diagnozę.
Nors kai kurių aukščiau išvardytų rizikos veiksnių pakeisti negalima, yra prevencinių veiksmų, kurių galite imtis. Sveikas gyvenimo būdas sumažins riziką, o laiku atliekami ir veiksmingi gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio tyrimai gali padėti aptikti ir užkirsti kelią gaubtinės žarnos vėžiui. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra pagrindinis storosios žarnos vėžio išgyvenamumo veiksnys, todėl nedelsdami kreipkitės į gastroenterologą, jei atsiranda jums nerimą keliančių simptomų.
Nors namuose naudojami gaubtinės žarnos vėžio patikros rinkiniai gali atrodyti patogūs, jie nėra tokie tikslūs ar išsamūs kaip kolonoskopija ir gali kainuoti daugiau pinigų. Be to, atliekant patikrinimus namuose, nėra su kolonoskopija susijusių prevencinių priemonių.
Kolonoskopijos metu jūsų gastroenterologas gali ne tik patikrinti, ar nėra vėžio, bet ir pašalinti polipus (ląstelių sankaupas), kurie gali būti vėžiniai arba ikivėžiniai. Be to, jūsų gastroenterologas taip pat patikrins jūsų storąją žarną dėl kitų būklių ar anomalijų.
Jei nėra rizikos didinančių veiksnių ir neturite jokių simptomų, paprastai jums bus patariama pirmą kartą atlikti atrankinę kolonoskopiją sulaukus 50 metų. Dėl didesnės ligos rizikos afroamerikiečiams patariama kolonoskopiją atlikti anksčiau, sulaukus amžiaus. 45. Jei turite asmeninę ar šeimos istoriją, sergate šia liga ar polipais, kreipkitės į gastroenterologą, kuris patars, kada atlikti pirmąją kolonoskopiją.
Atminkite:būkite budrūs dėl simptomų ir atlikite patikrinimą, kai tik jums patariama tai padaryti. Kolonoskopija gali išgelbėti gyvybę.