Daugiau nei 35 milijonai žmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose ir net 15% viso pasaulio gyventojų yra paveikti dirgliosios žarnos sindromo (IBS). IBS yra labai dažna būklė, pažeidžianti storąją žarną. Tai gali sukelti nemalonius simptomus, tokius kaip pilvo skausmas ir viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Tai lėtinė liga, ir nors tiksli jos priežastis vis dar nėra iki galo išaiškinta, ji siejama su daugybe skirtingų veiksnių, padidinančių tikimybę susirgti IBS arba sukelti IBS simptomus.
IBS yra funkcinis virškinimo trakto (GI) sutrikimas, o tai reiškia, kad virškinimo traktas atrodo normalus, bet neveikia normaliai. Ši būklė daug dažniau pasitaiko moterims ir dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 45 metų žmonėms. DŽS taip pat kartais vadinamas nerviniu virškinimu arba spazminiu gaubtinės žarnos sutrikimu.
DŽS klasifikuojamas pagal tipišką žmogaus išmatų konsistenciją – DŽS su viduriavimu, DŽS su vidurių užkietėjimu ir DŽS mišrus, jei yra abiejų simptomų. DŽS požymiai ir simptomai kiekvienam žmogui gali skirtis ir gali būti dienų, kai simptomai žymiai pagerėja arba kai pablogėja, sukeldami skausmingus priepuolius ar paūmėjimus, kurie paprastai trunka nuo dviejų iki keturių dienų. Pagrindiniai IBS simptomai:
Kai kurie asmenys, kenčiantys nuo DŽS, taip pat praneša apie kitus simptomus, tokius kaip nugaros skausmas, miego sutrikimai ir šlapinimosi sutrikimai, o tie, kurie serga IBS, yra labiau linkę patirti kitas GI ligas, tokias kaip GERL (gastroezofaginio refliukso liga) ir virškinimo sutrikimus, taip pat ne. -VT sutrikimai, tokie kaip lėtinio nuovargio sindromas, lėtinis dubens skausmas, depresija ir nerimas.
Tiksli IBS priežastis nežinoma, o kartais DŽS simptomai gali atsirasti be akivaizdžios priežasties, tačiau yra tyrimų, leidžiančių manyti, kad tam tikri veiksniai, tokie kaip genetika, ankstesnė infekcija ar trauma, gali paskatinti žmogų susirgti IBS. Storoji žarna atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį reguliuojant tuštinimosi dažnumą ir išmatų konsistenciją (storosios žarnos judrumą). Jei skrandyje ir žarnyne yra sutrikimų, pavyzdžiui, nenormalūs raumenų susitraukimai (per stiprūs arba per silpni), tai gali reikšti, kad maistas žarnyne praeina greitai arba per lėtai, todėl atsiranda viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo spazmai ir dujų susidarymas. Prastai koordinuoti arba pernelyg jautrūs nerviniai signalai tarp smegenų ir žarnyno taip pat gali pakeisti storosios žarnos judrumą ir pojūčius žarnyne bei sukelti IBS simptomus.
Kiti veiksniai, galintys turėti įtakos IBS suaktyvėjimui, yra šie:
IBS diagnozė paprastai priklauso nuo simptomų trukmės 12 savaičių ar ilgiau. Nėra vieno testo, kuriuo būtų galima galutinai nustatyti IBS, tačiau gydytojas dažnai gali diagnozuoti IBS, peržiūrėdamas simptomus ir galimus prisidedančius veiksnius, ligos istoriją ir atlikdamas fizinę apžiūrą bei atmesdamas kitas ligas ar būkles su panašiais simptomais. Taip pat gali būti užsakyti tyrimai, padedantys nustatyti diagnozę, pvz., kraujo tyrimai, išmatų tyrimai ir vaizdo tyrimai.
Kai kuriems asmenims IBS yra lėtinė, visą gyvenimą trunkanti būklė. Gydymas priklausys nuo IBS tipo. Liga neišgydoma, tačiau simptomus galima valdyti keičiant gyvenimo būdą ir mitybą, teikiant konsultacijas ir kai kuriais atvejais vartojant vaistus, kuriais siekiama palengvinti simptomus ir sumažinti ligos paūmėjimą.
Jei jaučiate IBS simptomus, šiandien paskambinkite Austin Gastroenterology ekspertams. Mūsų gastroenterologai ir GI paslaugų teikėjai priima pacientus iš 18 biurų visame Ostino rajone. Norėdami gauti daugiau informacijos apie teikiamas paslaugas arba susitarti dėl susitikimo, skambinkite numeriu, susietu su biuru, kuriame norite apsilankyti, arba naudokite mūsų internetinę susitikimo užklausos formą.