Malabsorbcija yra tada, kai organizmui sunku virškinti maistą ir įsisavinti maistines medžiagas. Dažni simptomai yra pilvo pūtimas, svorio kritimas, nuovargis, raumenų silpnumas, nemalonus pojūtis pilve, nemalonus išmatos, bėrimai, kojų ir rankų patinimas, pykinimas ir vėmimas.
Malabsorbcija reiškia prastą maistinių medžiagų įsisavinimą žarnyne. Kai patiriate malabsorbciją, jūsų kūnas turi problemų virškindamas maistą ir pasisavindamas maistines medžiagas. Tai gali turėti įtakos jūsų augimui ir vystymuisi. Malabsorbcija dažnai sutampa su tam tikromis ligomis.
Jei turite malabsorbciją, vienas iš simptomų gali būti pilvo pūtimas, kai pavalgius jaučiamas patinimas. Virškinimo sutrikimas dažnai sukelia diskomfortą pilve ir dažną viduriavimą. Viduriavimas dažnai yra ankstyvas požymis, bet ne visada malabsorbcijos simptomas.
Kiti požymiai ir simptomai:
Malabsorbcijos priežastys yra plačiai paplitusios ir įvairios. Jūsų organizmui gali būti sunku įsisavinti maistines medžiagas į kraują iš žarnyno trakto dėl daugelio priežasčių, įskaitant:
Jei jums buvo atlikta operacija, kurios metu buvo pašalinta dalis žarnyno, jums gali kilti didesnė malabsorbcijos rizika. Tulžies pūslės pašalinimas yra operacijos, kuri paveikia žarnyną ir virškinimą, pavyzdys.
Jūsų kasa padeda virškinti, todėl kasos funkcijos sutrikimai gali sukelti malabsorbciją. Geras pavyzdys yra lėtinis pankreatitas, kurio metu jūsų kasa tampa uždegusi ir neveiksminga.
Cistinė fibrozė paveikia kasos fermentus, taip pat dažnai sukelia malabsorbciją.
Virškinimo fermentai padeda suskaidyti maistą į maistines medžiagas, kurias organizmas gali pasisavinti ir panaudoti. Todėl tam tikrų fermentų trūkumas arba nebuvimas jūsų virškinimo sistemoje gali sukelti malabsorbciją.
Sąlygos, kurios tiesiogiai veikia žarnyną, gali sukelti malabsorbciją. Pavyzdžiui, celiakija yra imuninės sistemos reakcija į glitimą, kuris pažeidžia žarnyną ir jų gebėjimą pasisavinti maistines medžiagas.
Nėra vieno testo, kurį jūsų gydytojas galėtų atlikti, kad nustatytų malabsorbciją ar pagrindinę priežastį. Todėl jums atlikti tyrimai priklausys nuo jūsų simptomų ir situacijos. Jūsų gydytojas gali atlikti keletą tyrimų, tokių kaip:
Išmatų mėginiai gali būti naudojami norint nustatyti, ar riebalai tinkamai pasisavinami virškinimo metu. Didelis riebalų kiekis išmatose gali rodyti malabsorbciją.
Jūsų gydytojas taip pat gali atlikti kvėpavimo testą. Tai atliekama siekiant nustatyti, ar netoleruojate laktozės. Gydytojas duos jums per burną pieno ir cukraus (laktozės) tirpalo, tada išanalizuos, ar jūsų iškvėpime nėra vandenilio. Vandenilio buvimas jūsų iškvėpime gali reikšti, kad turite malabsorbciją.
Siekdamas ištirti žarnyną, gydytojas gali atlikti endoskopiją. Tai apima lankstaus vamzdelio su kamera įkišimą į žarnyną. Jūsų gydytojas turėtų matyti, ar nėra kokių nors fizinių problemų.
Galima išanalizuoti plonosios žarnos audinio mėginį, siekiant nustatyti, ar nesergate infekcijomis ar būklių, sukeliančių malabsorbciją.
Pilvo rentgeno nuotrauka padės gydytojui diagnozuoti tokius dalykus kaip žarnyno nepraeinamumas ir kiti sutrikimai.
Malabsorbcijos gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties.
Lengvais atvejais malabsorbcijai gydyti gali pakakti mitybos koregavimo ir įprastinio papildymo. Pavyzdžiui, gali prireikti pašalinti maisto produktus, tokius kaip glitimas ar pieno produktai, kurių organizmas negamina pakankamai fermentų. Arba, jei jūsų kūnas sunkiai įsisavina riebalus, gali padėti mažai riebalų turinti dieta.
Tačiau gali kilti nuolatinė malabsorbcijos problema, jei sergate celiakija, cistine fibroze ar Krono liga. Gydymas ir gyvenimo būdo koregavimas šioms ligoms turėtų padėti susidoroti su malabsorbcija.
Labai svarbu gydyti pagrindinę malabsorbcijos priežastį. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kai tik pastebėsite tokius simptomus kaip netikėtas svorio kritimas ar dažnas viduriavimas. Dirbkite su gydytoju, kad sudarytumėte gydymo planą, pritaikytą jūsų sveikatos situacijai.